Pavojingi klimato katastrofų reiškiniai 2024 m. | 3 dalis

3 dalis

Šiame 2024 m. klimato santraukos straipsnyje daugiausia dėmesio skiriame audroms ir kai kurioms mažai suprantamoms atmosferos anomalijoms, kurios paveikė įvairius planetos regionus.

Praėjusiais metais žmonija patyrė daugybę išbandymų. Jie atnešė ne tik pražūtingų padarinių turėjusius kataklizmus, bet ir visiškai naujas stichijų apraiškas - su tuo ekspertai susidūrė pirmą kartą.

Tačiau svarbiausia, kad jau žinoma, ką galima padaryti jau dabar, kad būtų pasipriešinta šiai grėsmei.

Audros

Pastaruoju metu, o ypač 2024 m., audros tapo itin galingos ir išplito didelėse teritorijose. 

Gruodžio 7 d. audra „Darragh“ nusiaubė kelias Vakarų Europos šalis: Airiją, Jungtinę Karalystę, Nyderlandus, Prancūziją, Vokietiją ir Belgiją.

Per audrą „Darragh“ nuvirtę medžiai užtvėrė geležinkelio bėgius, Prancūzija

Visiškai nutrauktas keltų susisiekimas tarp Airijos ir Jungtinės Karalystės. Nukentėjo abiejų šalių logistika, nes 90 proc. prekių į Airiją gabenama keltais.

Buvo atšaukta arba nukreipta tūkstančiai skrydžių. Nukritę medžiai ir stulpai blokavo geležinkelio linijas ir greitkelius.

Dėl iki 150 km/val. greičiu pučiančio vėjo plačiai sutriko internetas, mobilusis ryšys ir daugiau kaip 2 mln. namų ir įmonių Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje liko be elektros energijos. 

120 metrų ilgio barža užplaukė ant seklumos prie Prancūzijos krantų po to, kai uraganinis vėjas ją iš Jungtinės Karalystės nubloškė per Lamanšo sąsiaurį.

2024 m. rugsėjo mėn. audra „Borisas“ į Vidurio ir Rytų Europą atnešė stiprių vėjų ir gausių kritulių. Ji tapo viena iš dešimties brangiausių 2024 m. klimato katastrofų pasaulyje. Nuo stichijos nukentėjo Austrija, Lenkija, Čekija, Rumunija, Slovakija, Vengrija, Moldova, Ukraina ir Vokietija.

Austrijos Alpėse dėl stipraus 146 km/h vėjo ir nuolatinio snygio, kuris tęsėsi beveik 48 valandas, susidarė ekstremalios sąlygos. Tirolio federalinės žemės kalnuose sniego pusnys kai kur siekė iki 1 m aukščio.

Rumunijoje rugsėjo 14 d. iškrito apie 160 mm kritulių. Gelbėtojai evakavo žmones valtimis, o skubios pagalbos teikimui buvo pasitelktas sraigtasparnis.

Lenkijos mieste Stronie Śląsk, Žemutinės Silezijos vaivadijoje, trūkus užtvankai, sugriuvo tiltas, buvo užlietos gatvės ir namai.

Labiausiai nukentėjo Čekija, kur kai kuriose šalies vietovėse vos per 4 dienas iškrito daugiau nei pusė metų kritulių normos - 463,7 mm (užfiksuota Jeseníko meteorologijos stotyje).

Didžiausi potvyniai po audros „Borisas“, Čekija

Jesenik kalnuose esantys miestai ir kaimai buvo užtvindyti: šėlstantis vanduo kai kur pakilo iki 2 metrų ir atkirto juos nuo išorinio pasaulio. Ypač nukentėjo Šiaurės ir Pietų Moravija.

Europos šalyse, kuriose teka 8 500 km upių, vandens lygis buvo dvigubai aukštesnis už vidutinį metinį maksimumą.

Audra „Borisas“ sugebėjo išlieti didžiulį lietaus kiekį, nes tiesiog įstrigo tarp dviejų aukšto slėgio zonų ir ilgai išbuvo vienoje vietoje.

Australijoje audros sistema, ekspertų pavadinta „lietaus bomba“, taip pat judėjo itin lėtai. Gruodžio 30 d. ji apėmė Kvinslando valstiją ir iškrito milžiniškas šiam regionui kritulių kiekis. Kai kuriose Hervey įlankos vietovėse per naktį iškrito iki 180 mm kritulių.

O Kingarojaus miestelyje, esančiame Pietų Burneto regione buvo pasiektas gruodžio mėn. rekordas - per 24 valandas iškrito 149 mm kritulių (2024 m. gruodžio 30 d.).

Didžioji dalis - 120 mm lietaus - iškrito vos per 2 valandas. Viena iš pavojingų šios audros savybių buvo žaibiškas sustiprėjimas vos per vieną valandą. Todėl daugelis žmonių buvo šokiruoti. Buvo užtvindyti namai ir įmonės. Kai kuriuose keliuose vandens lygis siekė vieną metrą.

Po audros, kurią ekspertai pavadino „lietaus bomba“, užtvindytas Kingarojaus miestas, Australija

Meteorologų skaičiavimais, tokie galingi potvyniai gali kilti ne dažniau kaip kartą per 100 metų.

Lapkričio 19 d. Ramiojo vandenyno pakrantę JAV ir Kanadoje užklupusią audrą ekspertai dėl jos spartaus vystymosi priskyrė „ciklonų bomboms“. Tuo pat metu jos intensyvėjimo greitis du kartus viršijo ribą, reikalingą šiai klasifikacijai.

Ši audra buvo viena intensyviausių kada nors regione užfiksuotų audrų. Audros padarinius dar labiau sustiprino tuo pat metu siautusi galinga atmosferos upė.

„Atmosferos upės“ formavimosi ir vystymosi modelis. Šaltinis: Skripso okeanografijos institutas

Atmosferos upė – tai galingas, siauras drėgmės srautas atmosferoje, galintis atnešti pakrančių regionams milžinišką kritulių kiekį, prilygstantį didelės upės tekėjimui.

Abu reiškiniai sąveikavo ir stiprino vienas kitą, todėl situacija tapo nenuspėjamai pavojinga.

ienas iš nerimą keliančių pastarųjų metų audrų bruožų yra jų gebėjimas labai greitai įgyti galią ir tuo pat metu judėti nedideliu greičiu, o tai neišvengiamai lemia didžiulius kritulių kiekius. Panaši tendencija būdinga ir atogrąžų ciklonams. Daugiau apie tai rasite antrojoje metinės klimato katastrofų apžvalgos dalyje.

Vėjai audrų metu vis dažniau pasiekia tropinėms audroms būdingą greitį.

Kovo 31 d. Kinijos Dziangsi provincijoje esantį Fučou miestą užklupo konvekcinė audra, kurios vėjo greitis prilygo 1 kategorijos atogrąžų audrai ir siekė 35,9 m/s (129,2 km/h). Tai buvo regiono rekordas.

Balandžio 6 ir 7 d. Vakarų kyšulio provinciją Pietų Afrikoje užklupo smarki audra. 44 m/s (158,4 km/val.) vėjo greitis nubloškė sunkvežimius nuo tilto. Uraganų skalėje tai atitinka 2 kategoriją.

Kovo 28 d. audra „Nelsonas“ į Prancūzijos Bretanę atnešė 50,8 m/s (183 km/h) vėjo gūsius, kurie prilygo 3 kategorijos atogrąžų uraganui.

Kovo 14 d. galingas ciklonas užklupo pietinę Kamčiatkos dalį Rusijoje. Vėjas vertė žmones iš kojų, rovė medžius ir šviesoforus, o automobilius lengvai nubloškė nuo kelių. Vėjo gūsiai siekė 60 m/s (216 km/h), o tai atitinka ketvirtos kategorijos atogrąžų audrą!

Galingų uraganinių vėjų nuverstas statinys, Kamčiatka, Rusija

Netipiška audrų galia pasireiškia ir tokiu reiškiniu kaip „ežero efekto sniegas“.

Jis gana dažnai pasitaiko JAV ir Kanadoje, kai arktinis šaltis susiduria su neįprastai šiltu Didžiųjų ežerų vandeniu.

Tačiau lapkričio pabaigoje šio reiškinio metu iškritusių kritulių kiekis buvo tiesiog šokiruojantis.

Neįprastai didelė sniego danga, JAV šiaurės rytų valstijos

JAV šiaurės rytus ir Kanados Ontarijo provinciją užklupo galinga kelių dienų sniego audra. JAV labiausiai nukentėjo Pensilvanijos, Ohajo, Mičigano ir Niujorko valstijos.

Kai kuriose vietose sniego iškrito iki 10 cm per valandą ir buvo užfiksuoti absoliutūs rekordai. Lapkričio 29 d. Eryje, Pensilvanijos valstijoje (JAV), buvo užfiksuotas dienos sniego rekordas - 57 cm. Lapkričio 30 d. Barns Corners, Niujorke, JAV, per 3 dienas iškrito 167 cm sniego. O Gravenhurst, Ontarijuje, Kanadoje, beprecedentis 140 cm sniego sluoksnis.

Eismas keliuose buvo paralyžiuotas. Pūgą lydėjo perkūnija ir vandens tornadai - retai šaltuoju metų laiku pasitaikantys reiškiniai.

„Ežero efektas“ pasireiškė ir Italijoje, kai gruodžio mėn. šaltas audros „Elena“ oras perėjo per šiltus Adrijos jūros vandenis ir sukėlė neįprastas liūtis pakrantėje bei sniego kritulius Apeninų kalnuose.

Nepravažiuojamas kelias po smarkios pūgos, Campo di Giove komuna, Abrucų regionas, Italija

Abrucų regionas per Kalėdų atostogas atsidūrė sniego blokadoje. Campo di Giove savivaldybėje sniego dangos aukštis siekė beveik 1,5 metro.

Gruodžio 23-27 d. audra „Elena“ paveikė ir kitas Europos šalis: Italiją, Slovėniją, Kroatiją, Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją ir Graikiją.

Kroatijoje uraganiniai vėjai sugriovė didžiausią šalyje saulės elektrinę, pastatytą vos prieš metus netoli Obrovaco miesto. Jos plotas buvo 14,5 hektaro, o elektrinės galia - 5 MW.

Didžiausią šalyje saulės elektrinę visiškai sugriovė gūsingas vėjas, Kroatija

Kai kuriose Serbijos dalyse dėl itin gausaus snygio geležinkelių eismas buvo sustabdytas penkioms dienoms.

Audringi vėjai, smarkus lietus ir snygis paralyžiavo gyvenimą Bosnijoje ir Hercegovinoje, daugelį regionų paversdami nelaimės zonomis. Rytų Drvare nutrūko elektros ir mobilusis ryšys, o sniego pusnys siekė kelis metrus ir užblokavo kelius. Net greitosios pagalbos automobiliai negalėjo pasiekti pacientų.

Šiuolaikinės audros tapo tokios neįprastos, kad jas nuspėti tampa tikra problema. Specialistai vis dažniau klysta. Ir tai labai gąsdina, nes laiko pasiruošti stichijai lieka vis mažiau. 

 Gruodžio 14 dieną, likus parai iki subtropinio ciklono „Bigua“ atėjimo į Braziliją, prognozių modeliai rodė absurdiškai skirtingus audros vystymosi scenarijus, dėl ko meteorologai atsidūrė aklavietėje.

Visiškai skirtingi subtropinio ciklono „Bigua“ vystymosi prognozavimo modeliai, Brazilija

Rio Grande do Sul valstijoje siautėjo stiprus, iki 100 km/val. greitį siekiantis vėjas, dėl kurio 230 000 vartotojų liko be elektros ir buvo sugadinta kelių miestų infrastruktūra.

Balandžio mėn. galingos audros Jungtinėje Karalystėje siaučia itin retai. Per pastaruosius 10 metų toks reiškinys pasitaikė tik vieną kartą: 2019 m. balandį šalį užklupo audra „Hanna“.

Tačiau 2024 m. balandžio mėn. Didžioji Britanija vos per tris dienas patyrė du tokius įvykius.

Balandžio 5 dieną audra „Kathleen“ paralyžiavo oro uostų, geležinkelių ir keltų eismą. Vėjo greitis viršijo 31 m/s.

Jau balandžio 8 dieną pietinius šalies regionus užklupo audra „Pierrick“, sukėlusi milžinišką potvynį. Pakrantės teritorijos buvo nuniokotos galingų bangų.

Didžiulės bangos, sukeltos audros „Pierrick“, niokoja pakrantės teritoriją, Didžioji Britanija

Kitas nesezoninis reiškinys užfiksuotas pietų Afrikoje. Čia sniegas iškrenta labai retai: žiemą jis kartais iškrenta tik kalnuotose vietovėse ir nesukelia rimtų pasekmių.

Tačiau 2024 m. nuo rugsėjo 20 d. sniego audros užklojo Lesotą ir Pietų Afriką. Kai kuriose vietovėse sniego pusnys siekė net du metrus. Ypač nukentėjo Pietų Afrikos Respublikos Rytų kyšulio, Kvazulu-Natalio, Laisvosios valstijos ir Gautengo provincijos. Šis snygis buvo netikėtai vėlyvas ir neįprastai stiprus, viršijęs normą net viduržiemiui, kuris Pietų pusrutulyje trunka nuo birželio iki rugpjūčio. Tačiau dar labiau gyventojus nustebino lapkričio 5 d. Rytų kyšulio provincijoje iškritęs sniegas, nes šis mėnuo šalyje jau yra vasara.

Snieguota vasara Pietų pusrutulyje, Rytų kyšulio provincija, Pietų Afrika

Pastaruoju metu, o ypač 2024 m., viso pasaulio regionuose pastebimai padažnėjo smarkios perkūnijos, dar vadinamos konvekcinėmis audromis. Šiltesnė vandenynų temperatūra ir padidėjusi drėgmė prisidėjo prie palankios aplinkos tokiems reiškiniams atsirasti. Šias audras lydi smarkūs vėjai, smarkus lietus, kruša ir dažnai tornadų protrūkiai.

Audrų susidarymas tampa vis spartesnis ir sunkiai nuspėjamas.

Balandžio 7 d. Bangladešą užklupo smarki audra. Kai kuriose vietovėse ji siautėjo tik 15 minučių, tačiau spėjo sugriauti daugiau kaip 750 namų ir padaryti žalos žemės ūkiui. Vien Bholos rajone nukentėjo daugiau kaip 7 000 žmonių, 13 žuvo. Audra nebuvo iš anksto prognozuota, todėl daug ūkininkų žuvo nuo žaibo smūgių, nes jie toliau dirbo lauke.

Audros vėjo padaryti nuostoliai, Bholos rajonas, Bangladešas

Stiprių audrų metu vykstančių destruktyvių gamtos reiškinių derinys sukelia didžiulius ekonominius nuostolius, kurie vis dažniau lyginami su uraganų sukeliamais nuostoliais.

Didžiausios draudimo bendrovės „Munich Re“ ataskaitoje teigiama, kad 2024 m. vien JAV smarkios perkūnijos pridarė 57 mlrd. dolerių nuostolių. Kartu šie nuostoliai yra tik šiek tiek mažesni nei 2023 m. - 66 mlrd. dolerių, kurie buvo rekordiškai dideli.

Gegužės 6-9 d. centrinę JAV dalį užklupo galingų konvekcinių audrų serija. Nacionalinė meteorologijos tarnyba išleido daugiau kaip 300 įspėjimų apie gyvybei pavojingas oro sąlygas: žaibus, smarkią krušą ir pavojingus vėjo gūsius. Taip pat buvo paskelbta daugiau kaip 60 įspėjimų apie tornadus. Oklahomoje audra sukėlė labai pavojingą EF4 kategorijos tornadą, kuris padarė didžiulę žalą Barnsdale miesteliui. Vien šis audrų protrūkis šaliai padarė 6,6 mlrd. dolerių žalos.

Itin galingo tornado padariniai Barnsdale, Oklahomoje, JAV

Liepos mėn. Austrijos draudimo bendrovė apskaičiavo, kad bendra krušos Vorarlberge padaryta žala siekia apie 1,2 mln. eurų. Buvo sunaikinta daugiau kaip 5 000 ha pasėlių.

Smarkios perkūnijos metu kruša būna intensyvesnė, o krušos gabalai didesni.

Gegužės 24 dieną Turino mieste, Italijoje, iškrito rekordiniai ledo krituliai. Keliai buvo visiškai apsemti, todėl buvo paralyžiuotas eismas. Krušos sangrūdas teko šalinti buldozeriais.

Po krušos audros išbalusios gatvės, Turinas, Italija

Gegužės 15 d. per didžiąją Prancūzijos dalį praūžė ilgalaikės krušos audros. Tūkstančiai hektarų vynuogynų smarkiai nukentėjo, dėl ko buvo prarasta beveik 100 % derliaus kai kuriose vietovėse.

Gegužės 19 d. Lenkijos Lubelsko vaivadijoje stichija visiškai sunaikino pasėlius.

Gegužės 20 d. Buitenposto kaime, Fryzijos provincijoje, Nyderlanduose, lietus ir kruša buvo tokie gausūs, kad per kanalizaciją pradėjo užlieti pastatus.

Didžiuliai ledo gabalai gadina turtą, naikina pasėlius ir jau kelia grėsmę žmonių sveikatai ir net gyvybei.

Rentgeno nuotraukos po kaukolės sužalojimo, kurį mergaitė patyrė Sabinas, Koahuiloje, Meksikoje

Slovėnijoje liepos mėn. kruša apgadino stogus, daugybę transporto priemonių ir sunaikino saulės elektrines.

Kovo 25 d. Kinijoje, Džedziango provincijoje, kilo stipri konvekcinė audra. Iju apygardoje vėjo greitis siekė mažiausiai 32,7 metrų per sekundę ir buvo aukščiausios, 12 kategorijos pagal Boforto skalę.

Masyvi kiaušinio dydžio kruša smarkiai apgadino automobilius: išdaužė priekinius stiklus, o ant kėbulų paliko didelių įlenkimų žymių. Draudimo bendrovė PICC gavo 11 400 pretenzijų dėl krušos padarytos žalos automobiliams. Kai kurie žmonės buvo sužaloti didelių krušos gabalų.

Meteorologų skaičiavimais, iš kilometro aukščio krentanti kiaušinio dydžio ir tik 30 gramų sverianti kruša turi tokią smūgio jėgą kaip iš 10 metrų aukščio krentantis 3 kg svoris.

Didelė kruša Kinijos Guangdžou mieste apgadino pastato stogą (kairėje).
Didžiulė kruša Solis de Mataojo mieste, Lavaleljos departamente, Urugvajuje (dešinėje)

Balandžio 26 d. Urugvajų užklupo smarkios audros. Keliuose departamentuose iškrito didelė kruša. Solis de Mataojo miestelyje, Lavaleljos departamente, krušos dydis siekė 8 cm. Ji daužė automobilius ir apgadino namų stogus.

Tą pačią dieną stiprūs vėjo gūsiai padarė didelę žalą Rio Negro vietovėje, išvertė šimtus medžių. Ekspertams buvo sunku nustatyti tikslią reiškinio priežastį. Pagal vieną iš versijų, tai galėjo būti mikroburstas.

Labai stipraus vėjo padariniai, Urugvajus

Pastaraisiais metais mikroburstai pasitaiko nerimą keliančiu dažnumu. Šiuos reiškinius sukelia žemyn besileidžiantis oro srautas, kuris, atsitrenkęs į žemę sukelia stiprius horizontalius vėjo gūsius, siekiančius iki 250 km/h greitį. Tai tarsi didžiulis kibiras vandens iš dangaus, kurio spindulys - maždaug 5 km. Dėl šios priežasties mikroburstai gali padaryti žalos, prilygstančios vidutiniam tornadui.

Birželio 8 d. Kartage, Kosta Rikoje, stiprus vėjas nuplėšė „Fello Mesa“ stadiono stogą. Nacionalinio metrologijos instituto (IMN) ekspertai teigė, kad tai buvo „žemyn besileidžiantis mikroburstas“.

Panašus reiškinys įvyko lapkričio pradžioje Rusijoje, ciklonui „Martina“ einant pro šalį, Maskvos srities Lotošino ir Ruzskio miestų rajonuose. Dėl stipriausių vėjo gūsių visur liko daug nulaužtų medžių, o nuo gyvenamųjų pastatų nuplėšti du stogai buvo nublokšti apie 100 metrų nuo statinių.

Mikroburstai gali padaryti didžiulę žalą nedidelėje teritorijoje, kaip nutiko spalio 12 d. Brazilijos Goiás valstijoje, Tres Ranchos savivaldybėje. Sporto aikštynas buvo visiškai sugriautas ir virto griuvėsių krūva tarsi po sprogimo. Kaimyniniai pastatai, įskaitant net trapius saulės kolektorius, nenukentėjo.

„Mikroburstas“ sunaikino sporto aikštyną Tres Ranchos savivaldybėje, Goiás valstijoje, Brazilijoje

Mikroburstai dar nėra nuspėjami, todėl yra labai pavojingi.

Turbulencija

Atmosferos destabilizacija ne tik sukelia ekstremalius orų reiškinius, bet ir didina turbulenciją, kuri kelia rimtų problemų keliaujant lėktuvu. Jau negalima ignoruoti smarkiai padažnėjusių stiprios turbulencijos atvejų, kai patiriama įvairaus sunkumo traumų.

Kovo 11 d. skrydžio iš Sidnėjaus, Australija, į Oklendą, Naujoji Zelandija, metu įvyko smarkus purtymas, per kurį buvo sužeista 50 žmonių. Iš jų 12 buvo paguldyti į ligoninę.

Kovo 29 d. „United Airlines“ lėktuvas turėjo avariniu būdu leistis oro uoste Niujorko valstijoje. Buvo sužeisti 22 keleiviai, iš kurių 7 buvo paguldyti į ligoninę.

Balandžio 3 d. „Southwest Airlines“ lėktuve, skridusiame iš Naujojo Orleano į Orlandą, dėl turbulencijos buvo sužeisti du žmonės.

Rugpjūčio 11 d. dėl tos pačios priežasties buvo sužeisti šeši „EVA Air“ skrydžio BR 238 Džakarta-Taipėjus palydovai.

EVA Air skrydžio iš Džakartos į Taipėjų sutrikimai, kilę patekus į stiprios turbulencijos zoną

Oro linijos „Korean Air“ nuo liepos 1 dienos nutraukė aptarnavimą 40 minučių prieš nusileidimą, rekomenduojant keleiviams visada būti prisisegusiems ir tinkamai užfiksuoti bagažą. Ši taisyklė buvo įvesta po to, kai 2024 m. turbulencijos incidentų padaugėjo beveik dvigubai. Remiantis oro bendrovės „Korea National Airlines“ pasauline turbulencijų statistika, 2023 m. I ketvirtį užfiksuoti 3473 atvejai, o 2024 m. I ketvirtį - 6246 atvejai.

Tai tik nedidelė dalis pavyzdžių. 2024 m. pasižymėjo dideliu aviakatastrofų skaičiumi. Ypač didelį nerimą kelia tai, kad lėktuvai vis dažniau ir dažniau staiga praranda aukštį. Dar 2023 m. balandį vykusiame forume „Pasaulinė krizė. Išeitis yra“ mokslininkai prognozavo, kad dėl atsiradusių netipinių magnetinių anomalijų zonų skrydžiai taps praktiškai neįmanomi, nes lėktuvai kris į oro duobes. Ši prognozė, deja, pildosi.

„Air Europa“ lėktuvas, skridęs maršrutu Madridas- Montevidėjas, buvo priverstas avariniu būdu leistis Brazilijos Natalio mieste. Įskridęs į turbulencijos zoną, orlaivis staiga pradėjo prarasti aukštį. Per kelias kritimo sekundes keleiviai patyrė didžiulį siaubą. Neprisisegę saugos diržų asmenys atsitrenkė į salono stogą, o vienas žmogus įstrigo bagažo skyriuje. Apie 30 žmonių patyrė įvairių sužalojimų ir buvo paguldyti į ligoninę. Keturi iš jų atsidūrė reanimacijoje.

š Londono į Singapūrą skrendantis lėktuvas, vos per tris minutes nukrito beveik 2000 m žemyn. Daugelis keleivių galvas susitrenkė į bagažo lentynas. Įgulai pavyko avariniu būdu nutupdyti lėktuvą Bankoko oro uoste.

Avarinė būklė lėktuve, skrendančiame iš Londono į Singapūrą, po itin staigaus aukščio sumažėjimo

Iš 229 lėktuve buvusių žmonių 104 buvo sužeisti, šešių iš jų būklė kritinė, daugiausia dėl galvos sužalojimų. Vienas keleivis per incidentą mirė: jį ištiko širdies smūgis.

Dar viena aviakatastrofa danguje baigėsi tragedija.

Rugpjūčio 9 d. „Voepass Linhas Aéreas ATR-72“ lėktuvas, skridęs 2283 reisu iš Kaskavelio (Paranos valstija) į Guarulhosą (San Paulas), sudužo virš gyvenamojo rajono Vignedo savivaldybėje. Žuvo 57 keleiviai ir 4 įgulos nariai. Per minutę lėktuvas nukrito iš 5 181,6 m aukščio.

Katastrofos momentas ir sudužęs „Voepass Linhas Aéreas“ orlaivis ATR-72 po katastrofos

Plokščios spiralės trajektorija, kuria nukrito lėktuvas, pasak aviacijos eksperto Lito Souza, yra precedento neturinti.

Dabar visi tokie epizodai siejami su techniniais orlaivių gedimais arba su turbulencija giedrame danguje.

Tačiau pagrindinė priežastis lieka nepastebėta, o aviacijos avarijų skaičius auga taip pat sparčiai, kaip ir kataklizmų skaičius visoje planetoje. Visa tai yra tos pačios grandinės dalis.

Viena iš pagrindinių klimato katastrofų progresavimo priežasčių yra perkaitęs vandenynas, kuris perduoda energiją į atmosferą ir taip sustiprina destruktyvius kataklizmus. Kai kurie mokslininkai teigia, kad, situacijai nesikeičiant, gali kilti katastrofiškų padarinių visai gyvūnijai ir augalijai.

Norint išspręsti klimato problemą, būtina ištirti visus veiksnius, lemiančius šį vandenyno įkaitimą. Taip pat būtina sparčiau diegti technologijas, kurios padėtų atvėsinti vandenyną ir taip pagerintų visos planetos klimato padėtį.

Pirmiausia kalbame apie atmosferos vandens generatorius, kurie, jei bus plačiai naudojami, per artimiausius 2-3 metus gali gerokai pagerinti padėtį planetoje. Tokiems veiksmams reikalingas tarptautinis bendradarbiavimas. Būtina suvienyti mokslininkų, politikų, verslo ir visuomenės pastangas.

Šis novatoriškas požiūris į klimato kaitos iššūkius buvo pristatytas Kolumbijoje vykusioje SOR16 konferencijoje. Daugiau informacijos rasite dokumentiniame filme „Klimato krizė ir vandenynų tarša: pasauliniai iššūkiai ir sprendimai“.

Šio straipsnio vaizdo versiją galite peržiūrėti čia: