Katastrofos, kokių istorija dar nematė! Vienos savaitės kronika

Krituliai, kurių nebuvo 100 metų. Temperatūra, kurios istorija dar nematė. Tornadai ten, kur jų niekada nebuvo.
Kiekviena diena yra naujas stichijų smūgis: Argentina, Italija, Rusija, JAV, Prancūzija.
Tai stichinių nelaimių, įvykusių vos per vieną savaitę Kronika.
Tačiau iš tikrųjų tai – ateities kronika.
Tačiau kodėl taip atkakliai ignoruojama pasaulinė žmonijos problema?
Šiame vaizdo įraše rasite atsakymą į šį klausimą.

Galbūt, pažiūrėjus dar vieną filmuką apie klimato kataklizmus, kyla vidinis klausimas: „Kodėl yra ignoruojama virš žmonijos tvyranti grėsmė? Juk reikia skubiai kažką daryti“.
Jei jaučiate būtent tai, vadinasi, esate toks žmogus, kuriam sąžinė ir tiesos troškimas nėra tik žodžiai – jie jums kupini gilios prasmės.
Bet ar pastebėjote, kad po dviejų dienų problemos suvokimo aštrumas išnyksta? Tai, kas šiandien atrodo suprantama, labai svarbu ir reikalauja neatidėliotinų veiksmų, po kurio laiko nutolsta ir praranda savo aktualumą – sąmonė tiesiog pereina prie kažko kito.
Ar žinote, kodėl taip nutinka?
Tai yra mechanizmo, įtaisyto mūsų psichikoje, darbas: kai susiduriame su bauginančia informacija – ypač jei ji susijusi su problema, kurios, mūsų manymu, asmeniškai negalime kontroliuoti – mūsų sąmonė bando apsisaugoti.
Ji nustumia nerimą keliančias žinias į šalį ir šnabžda: "Vėliau. Ne dabar. Tai ne apie mane." Ir mes su tuo sutinkame.
Šio psichologinio paralyžiaus priežastis yra baimė. Mes bijome pokyčių, bijome pasekmių ir ypač bijome prisiimti atsakomybę už savo ir savo artimųjų likimą. Būtent ši baimė paverčia mus stebėtojais, o ne dalyviais.
Tačiau kai įvyksta nelaimė, kiekvienas žmogus užduoda tą patį klausimą: „Kodėl? Už ką man?
Atsakymas paprastas: nes kai buvo pasirinkimas išgirsti tiesą ar atsiriboti, tu atsiribojai, kai dar buvo galimybė veikti tu išsigandai, atidėjai ir neperdavei tiesos žmonėms.
Problema ne sprendimų trūkume. Jau yra žinių ir technologijų, skirtų klimato problemai spręsti!
Tačiau norint tai padaryti, būtinas visų žmonių dalyvavimas. Tai yra kiekvieno iš mūsų asmeninė atsakomybės sritis. Nieko kito nėra.
Ir jei MES nepradėsime veikti, už mus to nepadarys NIEKAS.