Įsivaizduokite, kad stebite, kaip upės vandens lygis sparčiai kyla.
Pirmaisiais metais užfiksuojate rekordišką 5 metrų virš normos pakilimą – tai šokiruoja. Antraisiais metais lygis pakyla 6 metrais, trečiaisiais – 7.
Kiekvieną kartą galvojate: „Tai neįtikėtina, tai katastrofa!“ Bet penktaisiais metais, kai vandens lygis pakyla 9 metrais, jūs jau sakote: „Na, iš esmės, tai normalu, palyginti su praėjusiais metais“.
Būtent taip veikia klimato bazinės linijos poslinkis – vienas iš klastingiausių mechanizmų, kuris palaipsniui keičia mūsų normos suvokimą. Per vieną savaitę, nuo 2025 m. rugpjūčio 13 iki 19 d., mūsų planeta patyrė daug ekstremalių klimato reiškinių, kurie kartu rodo nerimą keliančią tendenciją: mes gyvename laikais, kai anomalijos tampa nauja norma.
Pakistane musoniniai lietūs nusinešė 358 žmonių gyvybes, palikdami po savęs sunaikintas kaimas ir dešimtis tūkstančių benamių.
Indonezijoje 5,8 balo stiprumo žemės drebėjimas sugriovė 66 pastatus, įskaitant bažnyčią, kurioje tuo metu vyko pamaldos. Tropinė audra „Erin“ per rekordiškai trumpą 25 valandų laikotarpį sustiprėjo nuo audros iki aukščiausios penktos kategorijos uragano. Retas atvejis, kad toks galingas uraganas pasirodė rugpjūčio mėnesį, nes paprastai tokie reiškiniai pasitaiko rugsėjo mėnesį, sezono įkarštyje.
Tačiau labiausiai nerimą kelia ne patys įvykiai, o tai, kaip jie pateikiami duomenyse.
Mokslininkai tai vadina „judančio lango“ efektu: statistiniai baziniai laikotarpiai nuolat atnaujinami, įtraukiant paskutinius ekstremalius metus.
Pavyzdžiui, 2025 m. rugpjūčio 19 d. miškų gaisrų plotas ES buvo 1 015 024 ha. Palyginus su 2006–2015 m. vidurkiu (256 702 ha), skirtumas yra beveik 4 kartus didesnis. Tačiau jei būtų naudojamas atnaujintas 2006–2024 m. bazinis laikotarpis (354 628 ha), skirtumas sumažėtų ir būtų 2,9 karto didesnis.
Toks požiūris sukuria stabilumo iliuziją, kai realybė nukrypsta nuo įprastų ribų.
Įsivaizduokite, kad matuojate sergančiojo temperatūrą, bet kiekvieną dieną perkelia termometro skalę, kad vakarykštė temperatūra taptų „norma“. Iki savaitės pabaigos 40 °C gali atrodyti „šiek tiek aukštesnė nei įprasta“. Taip veikia statistinis klimato katastrofų išlyginimas.
Kai žiniasklaida sako, kad „gaisrai yra tik šiek tiek blogesni nei vidutiniai“, tai nereiškia, kad situacija yra kontroliuojama. Tai reiškia, kad vidutinė vertė jau apima katastrofiškus ankstesnių metų rodiklius.
Ypač pavojinga yra ne tik katastrofiška gamtinių kataklizmų dinamika, bet ir tai, kaip mes tai matome – arba, tiksliau, nematome.
Pasidalinkite šiuo vaizdo įrašu su tais, kurie vis dar mano, kad „oras tiesiog tapo keistas“. Kiekvienas peržiūrėjimas – žingsnis link to, kad daugiau žmonių pamatytų realybę. Žinios gelbsti gyvybes – neleiskite tiesai likti už kadro.
Palikite komentarą