Planetos klimato katastrofų apžvalga nuo rugpjūčio 27 d. iki rugsėjo 2 d. 2025 m.

Rugpjūčio 31 d. tūkstančių žmonių likimai pasikeitė visam laikui...

Mes įpratome tragediją vertinti kaip skaičius, o ne kaip svetimą skausmą, ir tai gali turėti baisių pasekmių kiekvienam iš mūsų.

Visos detalės pateikiamos toliau, apžvelgiant praėjusios savaitės klimato įvykius nuo rugpjūčio 27 d. iki rugsėjo 2 d.

Europa

Tropinis uraganas „Erin“, pasiekęs 5 kategoriją Atlanto vandenyne, vėliau tapo vienu iš galingiausių netropinių ciklonų per pastaruosius dešimtmečius – vėjo greitis siekė 259 km/h.

Jis užklupo Europos šalis su siautulingais vėjais, 14 metrų aukščio bangomis ir rekordiniu lietumi, sukeldamas didelius elektros tiekimo sutrikimus, potvynius ir nuošliaužas.

Rugpjūčio 28 d. ciklonas atnešė galingą audrą su kruša į Prancūzijos Korsikos salą. Dėl intensyvių kritulių matomumas kartais sumažėdavo iki nulio. Tačiau didžiausią žalą padarė vėjas, kurio gūsiai siekė 159 km/h L'Île-Rousse komunoje, 158 km/h Cagnano ir 138 km/h Calvi.

Galinga audra užklupo Prancūzijos salą Korsiką, matomumas beveik nulinis

Kalvi komunos oro uoste įvyko retas incidentas: audra pakėlė ant kilimo tako stovėjusio keleivinio lėktuvo ATR-72 priekį ir pasuko jį 45 laipsniais.

Stichija išvertė daugybę medžių, apgadino infrastruktūrą ir pastatus, palikdama be elektros apie 10 000 vartotojų. Per dvi valandas užfiksuota 800 žaibo smūgių.

Rugpjūčio 29 d. Prancūzijoje užregistruoti septyni tornadai, iš kurių keturi smogė Naujosios Akvitanijos regionui. Du iš jų pasiekė F1 stiprumą, padarydami žymią žalą pastatams, medžiams ir pasėliams.

Italijoje smarkiai nukentėjo Lombardijos regionas. Rugpjūčio 28 d. Busto Arsizio savivaldybėje iškrito daugiau nei 100 mm kritulių, dėl to kilo potvyniai.

Kitą dieną tornadas sunaikino saulės energijos jėgainę su beveik 12 500 plokščių Verretto komunoje, Pavijos provincijoje, palikdamas didžiąją dalį miesto be elektros. Viesulas nuplėšė namų stogus, o šimtamečiai medžiai užvertė kelią, užblokuodami eismą.

Tornadas sunaikino didelę saulės energijos jėgainę Verretto komunoje, Pavijos provincijoje, Italijoje

Audrų padariniai buvo juntami ir Trentino-Alto Adige regione. Riva del Garda mieste žaibas trenkė į gyvenamąjį namą, sukeldamas gaisrą ir sugadindamas dujų vamzdžius, dėl ko devynios šeimos turėjo būti evakuotos.

Pjemonto regione audra atnešė niokojančią krušą. Tarp Ivrea ir Pavone Canavese esančioje vietovėje ledo gabalai, kurių skersmuo siekė 7–8 cm, paliko dešimtis automobilių su įlenkimais ir sudaužytais stiklais. Stogai ir langų rėmai buvo smarkiai apgadinti, taip pat buvo sudaužyta daugybė fotoelektrinių plokščių.

Laimei, žmonės rimtų sužalojimų nepatyrė, tačiau gyventojai buvo sukrėsti gamtos stichijos galingumo.

Ciklonas paveikė ir kitas Europos šalis: Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje jis atnešė uragano stiprumo vėjus, vietomis viršijančius 160 km/h. Vakarų Alpėse, Centriniame masyve ir šiaurės Ispanijoje per 48 valandas iškrito iki 200 mm kritulių, o tai sukėlė nuošliaužas ir upių potvynius.

Lietus su kruša Ispanijoje užtvindė gatves

Baltijos šalyse ir Suomijoje ciklono „Erin“ likučiai sukėlė ilgalaikes audras palei Baltijos jūrą, o vandens lygis pakilo 1–1,5 m virš normos.

Balkanuose, Vengrijoje ir kai kuriose Italijos dalyse temperatūra buvo 8–10 °C aukštesnė nei įprasta, o tai tapo vietiniu vėlyvos vasaros rekordu.

Ciklonas pasiekė net Vidurio ir Rytų Europos šalis: Vokietiją, Šveicariją, Austriją, Čekiją ir Lenkiją.

Tai labai neįprastas atvejis, kai buvęs tropinis uraganas, susiformavęs centrinėje Atlanto vandenyno dalyje, pasiekė Europą ir, išlaikęs savo jėgą, išplito didžiojoje jos dalyje.

Viesulai ir tornadai

Rugpjūčio 29 d. Islandijoje, Reikjaneso pusiasalyje, buvo užfiksuoti net trys tornadai.

Galingas tornadas nusiaubė Reikjaneso pusiasalį Islandijoje

Vienas viesulas buvo nufilmuotas liudininko netoli Vogaro miesto, Faksafloy įlankos pakrantėje.

Kiti du tornadai pasirodė netoli Grindaviko miesto, Sundhnukur vulkaninių kraterių rajone. Viesulai buvo matomi apie tris minutes, sukdamiesi virš vulkaninio kraštovaizdžio.

Tornadai Islandijoje pasitaiko labai retai: nuo 1980-ųjų čia užregistruota tik 13 panašių atvejų. O dviejų viesulų atsiradimas vienu metu – visiškai unikalus reiškinys.

Rugpjūčio 30 d. Rusijoje, Obės upėje, netoli Surguto miesto, liudininkai pastebėjo vandens viesulą.

Viesulas susiformavo iš konvekcinių debesų ir kurį laiką laikėsi virš vandens, nekeldamas pavojaus.

Retas reiškinys: vandens viesulas Obės upėje, netoli Surguto miesto, Rusija

Verta paminėti, kad Surgutas yra įsikūręs Vakarų Sibiro šiaurėje, Tiumenės srityje. Pagal klimato sąlygas jis prilyginamas Tolimajam Šiaurės regionui ir yra subarktinio kontinentinio klimato zonoje, kur anksčiau tokie reiškiniai buvo itin reti.

Tačiau pasaulinės temperatūros ir drėgmės padidėjimas planetoje sudaro palankias sąlygas vandens viesulams ir tornadams susidaryti net ten, kur jų praktiškai niekada nebuvo.

Argentina

Naktis į rugpjūčio 31 d. tapo išbandymu centrinės Argentinos gyventojams. Tradicinė šiam regionui audra „Santa Rosa“ virto galinga stichija, sumušusi visus kritulių rekordus ir palikusi po savęs potvynius, griuvėsius ir paralyžiuotą infrastruktūrą.

„Santa Rosa“ – intensyvi audra su liūtimis, perkūnijomis ir kruša, būdinga Pietų Amerikos šalims. Kyla kasmet rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje.

Audra „Santa Rosa“ užklupo Argentiną su stipria kruša

Šalies sostinėje Buenos Airėse lietus tęsėsi keletą valandų ir buvo lydimas vėjo gūsių, kurių greitis siekė 70 km/h.

Daugelis gyvenviečių šiaurinėje Buenos Airių provincijoje atsidūrė po vandeniu. Carlos Casares regione gyventojai pranešė apie derliaus ir gyvulių praradimus.

Mendozos provincijoje daugiau nei 100 žmonių liko be pastogės. Stichija išvartė medžius, nuplėšė stogus ir atnešė didžiulę krušą. Stiprus lietus, sniegas ir rūkas aukštikalnių rajonuose privertė visiškai uždaryti nacionalinį kelią Nr. 7.

Lietus su kruša ir sniegu sukėlė pavojingas sąlygas keliuose Mendozos provincijoje, Argentinoje

Tarptautiniai Kristaus Atpirkėjo ir Peuenche perėjimai, jungiantys Čilę ir Argentiną, buvo prevenciškai uždaryti abiem kryptimis.

Kruzas Alta miestas Kordobos provincijoje labiausiai nukentėjo nuo potvynio – per 24 valandas iškrito 330 mm kritulių. Dėl žemumoje esančios miesto padėties vanduo iš kaimyninių teritorijų nutekėjo į miestą. Potvynis sunaikino namus ir kelius bei sukėlė dirvožemio eroziją, keliančią grėsmę žemės ūkiui.

Panašus atvejis įvyko ir Santa Fe provincijos mieste Marija - Tereza, kuris taip pat yra įsikūręs slėnyje.

Audra „Santa Rosa“ sukėlė stiprų potvynį Marija- Tereza mieste, Santa Fe provincijoje, Argentinoje

Centrinės Argentinos žemės ūkio sektorius susidūrė su katastrofiškomis potvynio pasekmėmis. Dėl tūkstančių hektarų užtvindytų žemių ir technikos negalėjimo patekti į laukus buvo sutrikdyta nauja sėjos kampanija bei sojos, kukurūzų, saulėgrąžų ir kviečių derliaus nuėmimas.

Afganistanas

Rugpjūčio 29 d. Afganistano Nangarharo provinciją užklupo liūtys, kurios sukėlė staigius potvynius.

Nukentėjusiose Rodato, Haska-Mina, Chaparharo, Spin-Garo ir Achino vietovėse buvo sunaikinta dešimtys namų, sugadinti keliai, užtvankos ir vandens kanalai, taip pat sunaikinta tūkstančiai hektarų žemės ūkio naudmenų.

Lietūs sunaikino pasėlius Nangarharo provincijoje, Afganistane

Spin-Gar rajone po lietaus sugriuvus namo stogui žuvo dvi mergaitės, dar trys jų šeimos nariai buvo sužeisti.

Iš viso provincijoje stichija nusinešė 5 žmonių gyvybes..

Vėlyvą rugpjūčio 31 d. vakarą, 23:47 LT, Afganistano rytines provincijas sukrėtė galingas 6,0 stiprumo žemės drebėjimas. Jo epicentras buvo maždaug 27 km nuo Džalalabado miesto, o židinys buvo vos 8 km gylyje.

Remiantis rugsėjo 4 d. duomenimis, šalyje žuvo daugiau nei 2 200 žmonių, o daugiau nei 3 300 buvo sužeista.

Per kitas dvi dienas buvo užregistruota mažiausiai 10 po žemės drebėjimo kilusių 4,0 balų ir stipresnių pakartotinių smūgių. Trys iš jų viršijo 5,0 balų stiprumą ir įvyko nedideliame gylyje – iki 11 km. Pasak vietinių gyventojų, jie nugriovė namus, kurie buvo tik iš dalies apgadinti per pagrindinį smūgį. Daugelis kaimų virto griuvėsiais, sugriuvusių pastatų skaičius viršijo 6 700.

Prieiga prie kai kurių labiausiai nukentėjusių rajonų buvo neįmanoma: siauri keliai buvo užblokuoti akmenų griuvėsiais ir nuošliaužomis, o sunkiai pasiekiamas regiono reljefas labai apsunkino pagalbos pristatymą. Nukentėjusieji buvo transportuojami sraigtasparniais į artimiausias ligonines.

Dėl profesionalios pagalbos trūkumo gelbėjimo darbus atliko ir vietiniai gyventojai. Neturėdami technikos, jie plikomis rankomis valė molinių ir akmeninių namų griuvėsius.

6,0 balo žemės drebėjimas Afganistane sukėlė katastrofiškas pasekmes

Dėl pakartotinių smūgių buvo nutrauktos išgyvenusiųjų paieškos, o tai lėmė laiko praradimą, kuris buvo gyvybiškai svarbus norint išgelbėti po griuvėsiais likusius žmones.

Liudininkų pasakojimai pabrėžia tragedijos mastą. 14-metis paauglys buvo sužeistas, kai jo namas visiškai sugriuvo, penki jo šeimos nariai žuvo. Jam pavyko išgelbėti tik tėvą, kurio balsą jis išgirdo po griuvėsiais.

Šis žemės drebėjimas tapo vienu iš labiausiai niokojančių šalyje per pastaruosius dešimtmečius. 

Sudanas

Rugpjūčio 31 d. Centrinio ir Pietų Darfūro provincijų pasienyje po kelių dienų nepertraukiamų liūčių kilo galingas nuošliauža. Tarsino kaimas, esantis Marros kalnų masyve, buvo visiškai palaidotas po purvo ir akmenų sluoksniu. 

Dėl stichinės nelaimės žuvo daugiau nei 1 000 žmonių, išgyveno tik vienas vietinis gyventojas.

Ši nuošliauža tapo mirtiniausia šalies naujausioje istorijoje. Gelbėjimo darbai vyko itin sudėtingomis sąlygomis: sudėtingas kalnų reljefas, nesibaigiantys lietūs, išplauti keliai, visiškas ryšio nebuvimas ir aktyvūs karo veiksmai.

Didžiulė nuošliauža Sudane nušlavė Tarsino kaimą – žuvo daugiau nei tūkstantis žmonių

Gretimų kaimų gyventojai baiminasi, kad tragedija pasikartos, jei liūtys nesiliaus.

Padėtį dar labiau sunkina sunki humanitarinė krizė regione, kurį ištiko ginkluoti konfliktai, badas ir masinis gyventojų perkėlimas.

Tai tik vienas iš daugybės pavyzdžių, kaip sparčiai daugėja katastrofų, o pasaulis lieka abejingas.

Keista, kad daugybė protingų ir išsilavinusių žmonių puikiai supranta: vyksta baisūs įvykiai – kataklizmai stiprėja, masiškai žūsta žmonės, didėja susiskaldymas, bet visuomenė tyli ir nesiima jokių veiksmų. Ar tai nėra žmogiškumo praradimo įrodymas?

Daugelis laukia, kad įvyktų kažkas nepaprasto – planetos masto stichinė nelaimė ar didžiulis žmonių skaičius žūtų – ir tik tai galėtų juos taip sukrėsti, kad jie pradėtų jausti užuojautą ir norą veikti.

Bet iš tikrųjų taip nėra. Prisiminkite jaunuolį iš Afganistano, kuris neteko beveik visos savo šeimos – kai matome vieno žmogaus tragediją, kyla užuojauta. Bet kai kalbama apie tūkstančius aukų, tai jau suvokiama kaip sausa statistika. Empatija išblėsta, o jos vietą užima baimė: „O kas, jei aš irgi žūsiu?“ 

Taip veikia žmogaus psichika. Ir kuo giliau mes grimztame į klimato katastrofų erą, tuo mažiau masinės aukos sukelia užuojautą daugumai žmonių. Empatija palaipsniui silpnėja, o egoizmas ir baimė dėl savo gyvybės, atvirkščiai, stiprėja.

Jei mes nejaučiame poreikio padėti kitam, reaguoti į svetimą nelaimę, tai ir aplinkiniai reaguos lygiai taip pat.

Galų gale mes rizikuojame atsidurti visuomenėje, kurioje kiekvienas gyvena tik dėl savęs; kurioje žmonės pasirengę atimti paskutinį iš senolių ir vaikų; kurioje žmogaus gyvybė nieko neverta.

Bet ar kas nors iš mūsų norėtų vieną dieną atsidurti sudėtingoje ar net kritinėje situacijoje visiškai vienas, be jokios paramos?

Planetoje yra daug žmonių, kurie stengiasi gyventi pagal sąžinę. Tačiau dauguma jų nieko nedaro, tenkinasi savo mažu pasaulėliu, kuriame jie užmezgė gerus santykius su artimaisiais, pasiekė harmoniją su gamta ir rado savo ramybę. Bet kol kiekvienas užsidaro savo jaukioje erdvėje, visas mūsų bendras pasaulis toliau ritasi į bedugnę dėl mūsų abejingumo.

Šiandien būtent klimato problema iškyla į pirmą planą. Kol žmonės nesuvoks jos masto ir realios grėsmės, jie negalės atsisakyti dirbtinai jiems primestų susiskaldymų ir konfliktų.

Norint pakeisti situaciją, reikia aktualizuoti problemą visoje visuomenėje. O tai įmanoma tik tada, kai žmonės patys apie tai prakalba. Nereikia laukti pokyčių iš kokių nors mažų žmonių grupių – ar tai būtų politikai, religiniai veikėjai, ar nuomonės lyderiai. 

Ateitis priklauso nuo kiekvieno, kuriame dar gyvas žmogiškumas.

Šio straipsnio vaizdo versiją galite peržiūrėti čia: