Klimato katastrofų planetoje apžvalga nuo 2025 m. lapkričio 12 iki 18 d.

Pasaulis aplink mus keičiasi greičiau, nei galime suvokti. Tai, kas anksčiau atrodė kaip nuotykis ir savivertės išbandymas, dabar gali tapti mirtina rizika. Sužinokite apie ekstremaliausius praėjusios savaitės, 2025 m. lapkričio 12–18 d., įvykius ir tai, ko turėsime atsisakyti artimiausiu metu.

Italija

Lapkričio 14–17 dienomis šiaurės Italiją kamavo ekstremalūs orai. Labiausiai nukentėjo Ligurijos, Toskanos ir Friulio-Venecijos Džulijos regionai.

Audra ypač smarkiai siautėjo Ligurijoje. Genujos uoste galingas tornadas apvertė laivybos konteinerius tarsi žaislus.

Pražūtingas tornadas Genujos (Ligurijos regionas, Italija) gatvėse apvertė automobilius

Pakrantėje, tarp Voltrio ir Sestri Ponente rajonų, mikro pliūpsnis apgadino pastatus ir išvertė medžius. Vienas iš jų visiškai užblokavo Sant'Anna funikulierių. Pegli rajone griuvus sienai nutrūko dujų ir elektros tiekimas.

Viršutinėje Genujos dalyje per kelias valandas iškrito apie 240 mm kritulių. Dėl to Fegino upė išsiliejo iš krantų, užtvindydama požemines perėjas ir apgadindama transporto infrastruktūrą. 

Toskanos regione smarkios perkūnijos sukėlė didelius potvynius Pizos, Livorno, Lukos, Pistojos, Prato ir Florencijos provincijose.

Lapkričio 17 d. Friulio-Venecijos Džulijos regione, tarp Palmanovos ir Goricijos miestų, meteorologijos stotys per šešias valandas užfiksavo beveik 1,5 mėnesio kritulių kiekį – 152 mm. (vidutinė mėnesio norma lapkričio mėnesį yra 104 mm).

Smarkios liūtys sukėlė didelius potvynius Versos kaime, Goricijos provincijoje, Friulio-Venecijos Džulijos regione, Italijoje

Pasekmės buvo tragiškos. Kormonso komunoje nuošliauža sugriovė tris namus, nusinešdama dviejų žmonių gyvybes. Versos kaime dėl Torės upės potvynio teko evakuoti apie 300 gyventojų. Regione buvo paskelbta nepaprastoji padėtis.

Audra Klaudija

Platus žemo slėgio regionas, kuris lapkričio pradžioje jau atnešė ankstyvus šaltus orus ir sniegą į Kanadą ir Jungtines Valstijas, kirto Atlanto vandenyną ir pasiekė Europą. Ispanijos meteorologijos tarnyba šią audrą pavadino „Klaudija“.

Nuo lapkričio 11 d. Ispanijos Galisijos regione vos per vieną dieną iškrito iki 150 mm lietaus, dėl to gatvės pavirto siaučiančiomis upėmis, o vietinės upės išsiliejo iš krantų.

Audra „Klaudia“ sukėlė potvynius Ispanijos miestuose

Iki lapkričio 14 d. šiltas ir drėgnas oras susidūrė su šalto oro mase virš šiaurinių Europos dalių, suformuodamas lietaus juostą, nusidriekusią nuo vakarų Airijos iki Rusijos.

Audra smogė Portugalijai su niokojančia jėga.

Fernão Ferro miestelyje, netoli Lisabonos, per naktį vanduo užliejo pagyvenusios poros namus; deja, jie negalėjo pabėgti ir žuvo. Faro rajone lietus ir stiprus vėjas, kurio gūsiai siekė iki 112 km/h, sukėlė daugybę medžių kritimų ir elektros energijos tiekimo sutrikimų.

Azeitão kaime, Setúbal savivaldybėje, nuošliauža sugriovė kelią, visiškai užblokuodama eismą abiem kryptimis.

Audros Klaudia pasekmės Portugalijoje: Azeitão kaime, Setubal savivaldybėje, po nuošliaužos sugriuvo kelias

Dramatiškiausias incidentas įvyko Albufeiroje (Algarvės regionas), populiariame turistiniame miestelyje pietų Portugalijoje. Ryte tornadas užklupo viešbučio restoraną, kai kelios dešimtys žmonių mėgavosi pusryčiais. Dvidešimt aštuoni žmonės buvo sužeisti, įskaitant šešis vaikus nuo dviejų mėnesių iki septynerių metų amžiaus, o keturi žmonės buvo paguldyti į ligoninę su sunkiais sužalojimais.

Tornadas taip pat nusiaubė stovyklavietę. Žuvo viena moteris, stovyklavusi namelyje ant ratų. Lapkričio 15 d. kitas tornadas užklupo Silveso savivaldybę, palikdamas du žmones be namų.

Nacionalinės nepaprastųjų situacijų ir civilinės saugos agentūros (ANEPC) duomenimis, visoje šalyje užregistruota iš viso 3 363 su orais susiję incidentai.

Audra „Klaudia“, pasiekusi Jungtinę Karalystę, sukėlė didelius potvynius Anglijoje ir Velse.

Potvynis Jungtinėje Karalystėje po audros „Klaudia“

Monmuto mieste per naktį iškrito beveik 120 mm lietaus – daugiau nei mėnesio vidurkis. Monou upė pralaužė apsaugas nuo potvynių, ir lapkričio 16 d. pabudę gyventojai rado didelę miesto dalį po vandeniu.

Anglijoje galiojo dešimtys potvynių perspėjimų, o pietuose dėl nuvirtusių medžių ir potvynio buvo uždarytos geležinkelio linijos.

Airijoje ypač nukentėjo Veksfordo ir Laoiso grafystės. Upės išsiliejo iš krantų, užtvindydamos namus ir įmones. Pasak ESB Networks, apie 5000 žmonių liko be elektros.

Prancūzijoje audra „Klaudia“ sukėlė neįprastą karštį šiam metų laikui: dėl subtropinio oro antplūdžio šalies pietvakariuose temperatūra pakilo iki beveik 30 °C ir pasiekė naują lapkričio mėnesio rekordą.

Saudo Arabija

Nuo lapkričio 12 d. didelę Saudo Arabijos dalį užklupo virtinė smarkių audrų.

Aplinkos, vandens ir žemės ūkio ministerijos duomenimis, lapkričio 16 d. 49 stebėjimo stotys užfiksavo kritulius, lietus iškrito Medinoje, Mekoje, Rijade, Al Kasime, Rytų provincijoje, Al Bahoje, Asire ir kitose vietose. Kai kuriuose regionuose paskelbtas raudonas pavojaus lygis.

Po smarkių liūčių užlieti rajonai Saudo Arabijoje

Pakrančių zonos nukentėjo ypač smarkiai – vėjo greitis siekė 50 km/h, o bangų aukštis siekė 2,5 metro.

Didžiausias kritulių kiekis užfiksuotas Sabt Al-Jarah stotyje: Al-Qunfidos mieste, Mekos regione, per 24 valandas, nuo lapkričio 15 d. 9:00 val. iki lapkričio 16 d. 9:00 val., iškrito daugiau nei 32,2 mm. Gatves užliejo galingi purvo srautai. Vanduo užblokavo eismą ir privertė vairuotojus palikti savo transporto priemones. Sunkvežimiai sunkiai judėjo dėl stipraus vėjo ir smarkaus lietaus. 

Lapkričio 16 d. Al-Raknos stotyje Al-Muwaykha gyvenvietėje, kurioje vyrauja itin sausas klimatas ir per metus vidutiniškai iškrenta tik apie 30 mm lietaus, per vieną parą iškrito 80 % metinio kritulių kiekio – 24,2 mm.

Medinos provincijoje audra užklupo Janbu pramonės zoną, vieną didžiausių pasaulyje naftos perdirbimo ir chemijos centrų. Audra apgadino kelis aukštos įtampos perdavimo bokštus, sutrikdydama objekto elektros tinklą.

Janbu pramonės zonoje, Medinos provincijoje, Saudo Arabijoje, buvo nuversti elektros perdavimo bokštai

Indonezija

Lapkričio 13 d. po smarkių liūčių Cibeunying kaime, Cilacap rajone, Centrinės Javos provincijoje, įvyko didelė nuošliauža, dėl kurios įgriuvo iki 2 metrų gylio žemės ir susidarė 25 metrų ilgio plyšys.

Po žemės sluoksniu buvo palaidoti dešimtys namų, iš kurių aštuoni visiškai sugriuvo. Pažeista teritorija užėmė apie 6,5 hektaro. Taip pat buvo užblokuoti vietiniai keliai, todėl buvo sunku patekti į paveiktą teritoriją.

Paieškos ir gelbėjimo operacijoje dalyvavo 520 specialistų ir 19 šunų. Kai kuriose vietose nuošliaužos storis siekė iki 8 metrų, todėl prireikė 21 ekskavatoriaus. Gelbėtojų darbą labai apsunkino smarkios liūtys ir škvalai.

Indonezijos Centrinės Javos provincijos Cilacapo rajono Cibeunying kaime, kur galinga nuošliauža užvertė žemėmis namus, vyksta paieškos ir gelbėjimo operacijos

Iki lapkričio 17 d. per tragediją žuvo 16 žmonių, o dar 7 vis dar laikomi dingusiais be žinios.

Artimieji Rytai

Lapkričio 13 d. Izraelį užklupo audra, nutraukdama rekordiškai karštą ir sausą lapkričio pradžią. Šiaurės šalies miestus užklupo liūtys, lydimos griaustinio ir žaibų, užliejo gatves, o kai kur iškrito ir kruša.

Retas vandens tornadas nusiaubė Palmachimo paplūdimio zoną, o žaibas padegė medį Binyaminos gyvenvietėje Givat Adoje.

Vakare lietus sustiprėjo: per pusantros valandos pakrantėje, nuo Haderos iki Aškelono, iškrito 61 mm lietaus, tai greitai užtvindė gatves. Tel Avive vyras iškrito iš šlapio balkono ir buvo paguldytas į ligoninę vidutinio sunkumo būklės. Jeruzalėje stiprus vėjas išvertė medžius, o smarkios liūtys sukėlė skrydžių vėlavimus Ben Guriono oro uoste.

Izraelyje po smarkaus lietaus užtvindytos gatvės: automobiliai pusiau panirę vandenyje

Iki lapkričio 14-osios ryto audra apėmė visą šalį. Meteorologijos tarnyba perspėjo apie staigių potvynių pavojų, o Sveikatos apsaugos ministerija laikinai apribojo maudynes dėl galimo nuotekų išsiliejimo į jūrą.

Ta pati orų sistema turėjo skaudžių pasekmių Gazos Ruože. Lapkričio 14-osios naktį smarkios liūtys užtvindė perpildytas perkeltųjų asmenų stovyklas. Keliai virto siaučiančiomis upėmis, o vandens lygis palapinėse pakilo daugiau nei 10 cm. Šeimos, gyvenančios po brezentiniais stogais, pabudo ir rado savo patalynę plūduriuojančią purve.

Karo metu buvo sunaikintos vandens ir nuotekų sistemos, todėl kartu su lietumi į stovyklas tekėjo nuotekos ir atliekos. Savivaldybės tarnybos per valandą gaudavo šimtus iškvietimų, tačiau beveik negalėjo padėti – ištekliai buvo išeikvoti. Daugelis palapinių sugriuvo nuo lietaus svorio, o žmonės visą naktį bandė jas sutvirtinti, išsemti vandenį ir išgelbėti paskutinius savo daiktus.

Gazos Ruože po smarkaus lietaus užtvindytos perkeltųjų žmonių stovyklos

Audra Gazos ruože virto humanitarine katastrofa – ir tai tik žiemos sezono pradžia.

Pietų Amerika

Lapkričio 17 d. Patagoniją užklupo ciklonas, sukėlęs keletą nepaprastųjų situacijų Argentinoje, Čilėje ir kaimyninėse šalyse. 

Patagonija yra didžiulis geografinis regionas Pietų Amerikos pietuose, esantis Argentinoje ir Čilėje. 

Komodoro Rivadavijos mieste audra viršijo tai, ką prie atšiaurių vėjų įpratę vietiniai gyventojai laikė „normaliu“. Oficialiai užfiksuoti iki 150 km/h greičio vėjo gūsiai. Vėjas vartė medžius, plėšė stogus, griovė pastatus ir nutraukė elektros linijas. Miestas liko be vandens, uždarytos įmonės, atšaukti skrydžiai, o remonto komandos dirbo iš visų jėgų.

O Cerro Dragón naftos gavybos vietose matavimo prietaisai ilgą laiką rodė neįtikėtiną 312 km/h greitį, o vėjo gūsiai siekė iki 352 km/h. 

Ekstratropinio ciklono poveikis nusidriekė toli už Patagonijos ribų. Jis sukėlė neįprasto intensyvumo ir masto reiškinį. 

Galingi vėjai iš sausringos Patagonijos dirvos pakėlė didelius kiekius smulkių kietųjų dalelių, sukurdami didžiulį dulkių debesį, kuris persikėlė per rytinę Argentiną, pasiekė Urugvajų ir Brazilijos Rio Grandės do Sulio valstijos pakrantę.

Anomalus dulkių debesis iš Patagonijos užklojo Argentiną

Dulkės ir dūmai čia dažniausiai atkeliauja iš šiaurės, beveik kasmet atnešami vėjų, kylančių dėl Brazilijos miškų gaisrų.

Dulkių šleifo atslinkimas iš pietų yra precedento neturintis reiškinys. Ciklonas sukėlė tragediją pietų Čilės kalnuose. Torres del Paine nacionaliniame parke audra užklupo atokią Los Perros stovyklavietę, kurią nuo paskutinės žinomos transporto stotelės galima pasiekti tik keturių–penkių valandų žygiu.

Torres del Painės nacionalinis parkas, viena garsiausių Čilės vietų, yra tarp Andų ir Patagonijos stepės. 2024–2025 m. sezone jį aplankė apie 380 000 žmonių, įskaitant daug užsienio turistų, kuriuos traukė takai, ežerai, ledynai ir kalnai. 

Žygeivių grupė, kopusi į Džono Gardnerio perėją, pateko į smarkų snygį, beveik nulinį matomumą ir 200 km/h greičio vėją. Gelbėtojai dirbo itin sunkiomis sąlygomis, tačiau rado tik keturis išgyvenusius žmones. Deja, penki žmonės žuvo.

Ši tragedija – ne tik siaubinga žinia. Ji aiškiai parodo, kaip pasikeitė mus supantis pasaulis.

Ekstremalus poilsis kažkada buvo laikomas iššūkiu, būdu išbandyti savo jėgas ir peržengti savo ribas. Vienus tai motyvuoja, kitus įkvepia, o dar kiti nori pabandyti dar kartą.

Klimatas keičiasi daug greičiau, nei kada nors manėme, ir tai ne tik abstraktūs teiginiai – tai labai konkreti rizika. Atmosferos cirkuliacija tapo nenuspėjama: audrų sistemos atsiranda praktiškai iš niekur, ir net tiksliausios prognozės, kurios anksčiau buvo pakankamai patikimos, kad jomis galėtų pasikliauti turistų grupės, vis labiau linkusios klysti.

Ten, kur dešimtmečius nebuvo nuošliaužų, jos staiga įvyksta. Temperatūra svyruoja, matomumas sumažėja, ir daugelis įprastų gamtos signalų, kuriais patyrę žmonės rėmėsi visą savo gyvenimą, nebeveikia.

Dėl to kenčia ne tik tie, kurie leidžiasi į ekstremalius nuotykius. Riziką patiria ir gelbėtojai – žmonės, kurie leidžiasi į pavojingiausias zonas, nes žino, kad privalo padėti, tačiau tokiomis sąlygomis net ir jie kartais negali laiku išvykti ieškoti pasiklydusių žmonių dėl per didelės rizikos sau.

Svarbu prisiminti: kiekvienas iš mūsų esame atsakingi už pavyzdį, kurį rodome kitiems. Kartais mėgdžiojimas kyla tiesiog iš noro „būti kaip tie šaunūs vaikinai“, ir būtent tie, kurie rodo šį pavyzdį, patiria didžiausią naštą.

Tai neišvengiamai veda prie paprastos išvados: šiandien ekstremalus turizmas nebėra būdas pajusti adrenalino antplūdį ar įrodyti savo vertę. Tai tapo per daug rizikingu žaidimu.

Mes nebandome atkalbėti nieko nuo svajonės siekimo. Kviečiame pažvelgti į realybę – tokią, kokia ji yra šiandien. Šiandienos klimate kiekvienas žygis, kiekvienas rizikingas kopimas, kiekvienas ekstremalus vandens maršrutas nebepanašus į tai, ką mes laikėme norma. Ankstesnė patirtis – net ir sėkmingiausia – nebegarantuoja saugumo. Užtenka vieno netikėto įvykio, kad prarastumėte gyvybę.

Tai galima paaiškinti paprasta metafora: įsivaizduokite žmogų, kuris mėgsta šokti. Tai jo džiaugsmas, jo gyvenimas. Bet vieną dieną jis susilaužo koją. Ir kurį laiką šokiai tiesiog nebeįmanomi – ne todėl, kad jis prarado formą, o todėl, kad kūnui reikia atsigauti. Tas pats ir su mūsų planeta: kai kurie procesai, kurie anksčiau veikė kaip laikrodis, dabar yra sutrikę. Ir yra dalykų, kurių reikėtų laikinai atsisakyti, nepaisant noro juos daryti.

Tai ne draudimas ar pasmerkimas. Tai raginimas priimti pokyčius ir rūpintis savimi bei kitais. Žmogaus gyvybė yra pats brangiausias dalykas, ji svarbesnė už bet kokią įveiktą viršūnę.

Šio straipsnio vaizdo versiją galite rasti čia: