Planetos klimato katastrofų apžvalga nuo 2025 m. spalio 8 d. iki 14 d.

Ispanijoje vėl rekordiniai potvyniai.

Gigantiška šiluminė anomalija Ramiajame vandenyne.

Beprecedentis giluminių vandenų iškilimo sutrikimas Panamos įlankoje.

Aliaską ištiko šių platumų regionui itin retas reiškinys.

Tai, kas slepiasi už visų šių gamtos anomalijų, yra absoliučiai pas kiekvieną žmogų Žemėje.

Apie tai – šiandienos laidoje, skirtoje savaitės įvykiams nuo 2025 m. spalio 8 d. iki 14 d.

Ispanija

Nuo spalio 9 d. Ispanijos rytinė pakrantė atsidūrė pirmosios šio sezono audros „Alice“ gniaužtuose.

Pirmiausia ji smogė Mursijos regionui. Tada, pasislinkusi į šiaurę, smogė Valensijai ir Katalonijai ir pasiekė Balearų salas.

Kritulių kiekis pasiekė istorines aukščiausias ribas: stipriausias lietus buvo spalio 11 d., kai Karkajšento savivaldybėje per vieną valandą iškrito iki 11 mm lietaus.

O iki spalio 13 d. Kolumbretes salose buvo užregistruotas rekordinis kritulių kiekis – 325 mm.

Vanduo užliejo gatves, rūsius ir pastatų pirmuosius aukštus daugelyje gyvenviečių.

Stiprios liūtys, kurias atnešė audra „Alice“, užtvindė gatves rytinėje Ispanijoje

Apie 400 žmonių buvo evakuoti, atlikta šimtai gelbėjimo operacijų, siekiant išgelbėti žmones iš užtvindytų automobilių ir namų.

Žemės ūkiui buvo padaryta didelė žala. Valensijoje buvo užtvindyta daugiau nei 500 hektarų ryžių laukų. O Mursijoje ir Katalonijoje buvo nuniokoti sodai ir ūkininkų ūkiai – dalis derliaus buvo visiškai prarasta. 

Transporto infrastruktūra susidūrė su masiniais sutrikimais: buvo uždaryti pagrindiniai keliai, įskaitant Viduržemio jūros greitkelį AP-7, taip pat buvo nutrauktas geležinkelio susisiekimas tarp Barselonos ir Valensijos.

Spalio 11 d. dėl užtvindyto kilimo - nusileidimo tako bei terminalo laikinai uždarytas Ibizos oro uostas. Tą pačią dieną Palmos de Maljorkos oro uoste atšaukta 19 skrydžių.

Spalio 14 d. duomenimis, dėl audros 18 žmonių buvo sužeisti, vienas iš jų buvo sunkios būklės. Laimei, šį kartą aukų nebuvo. 

Filipinai

Spalio 10 d. pietinėje Filipinų dalyje įvyko du galingi žemės drebėjimai, kurie tapo dar vienu išbandymu šaliai, neseniai nukentėjusiai nuo 6,9 balo stiprumo žemės drebėjimo ir kelių taifūnų.

Pirmasis 7,4 balo stiprumo smūgis įvyko 9:43 LT Ramiojo vandenyno akvatorijoje, 48 km nuo Manai miesto Rytų Davao provincijoje. Židinys buvo 23 km gylyje.

Valdžios institucijos paskelbė cunamio pavojų pakrantėms 300 km spinduliu nuo epicentro. Pakrančių rajonuose – Manai mieste ir Manai bei Baganga savivaldybėse – tūkstančiai žmonių buvo evakuoti į aukštumas.

Drebėjimas buvo juntamas dešimtyse gyvenviečių Mindanao saloje. Gatvėse smarkiai siūbavo automobiliai, o žmonės apimti panikos bėgo iš namų.

Žmonės apimti panikos bėga į gatves per stiprų žemės drebėjimą Filipinuose

Keliuose pastatuose, tarp jų ir Davao tarptautiniame oro uoste, atsirado įtrūkimų. Kai kuriose vietovėse nutrūko elektros tiekimas, buvo sugadinti keliai, tiltai ir elektros perdavimo linijos.

Mokyklose buvo skubiai evakuoti mokiniai, o iš vienos mokyklos 50 vaikų buvo nuvežti į ligoninę su sumušimais, sąmonės netekimu ir galvos svaigimu.

Antrasis žemės drebėjimas, kurio stiprumas buvo 6,8 balo, įvyko maždaug po 10 valandų, 19:12 LT. Jis įvyko 43 km nuo Manajaus miesto. Židinys buvo 37 km gylyje.

Seisminis įvykis sustiprino pasekmes ir sukėlė naujus nuostolius jau nukentėjusiose vietovėse.

Filipinų vulkanologijos ir seismologijos instituto duomenimis, iki spalio 12 d., per beveik dvi dienas po dviejų žemės drebėjimų, buvo užregistruota 1 111 pakartotinių smūgių, kurių stiprumas buvo nuo 1,2 iki 5,8 balo.

Nelaimės aukomis tapo 8 žmonės, šimtai žmonių buvo sužeisti.

Meksika

Neįprastai stipraus lietaus sezono pabaiga sutapo su dviem tropiniais audromis, praėjusiomis palei Meksikos vakarinę pakrantę. Dėl to nuo spalio 6 d. šalyje prasidėjo rekordiškai stiprios liūtys.

Katastrofiškas potvynis Meksikos Verakruzo valstijoje

Upės išsiliejo iš krantų, vanduo užliejo miestus ir kaimus. Nuošliaužos ir potvyniai atkirto nuo civilizacijos daugiau nei 300 gyvenviečių centrinėje ir rytinėje Meksikoje. Labiausiai nukentėjo Verakruzo, Hidalgo, Puebla, Querétaro ir San Luis Potosí valstijos.

Stichija sunaikino namus, sugadino apie tūkstantį kilometrų kelių, be elektros ir ryšio liko daugiau nei 380 000 žmonių.

Verakruzo valstijoje kai kur iškrito iki 540 mm kritulių, dėl to rekordiškai pakilo Kasones upės lygis. Spalio 10 d. auštant vanduo užliejo Posos Rikos miestą, užtvindydamas gatves.

Jokių perspėjimų apie potvynį nebuvo. Žemumų gyventojai, kur vandens lygis pakilo daugiau nei 4 m, pasakojo, kad keletą minučių prieš potvynį išgirdo artėjančio vandens triukšmą.

Automobiliai buvo nunešti stiprių srovių, o žmonės gelbėjosi ant pastatų stogų. Deja, daugeliui nepavyko išgyventi.

Stiprios vandens srovės nuplauna automobilius Verakruzo valstijoje, Meksikoje

Visoje valstijoje buvo apgadinta dešimtys medicinos įstaigų, vanduo sunaikino visą įrangą, o personalas nukentėjusiesiems pagalbą teikė lauke.

Puebla valstijoje nukentėjo 80 000 žmonių. Stiprios liūtys apgadino 16 000 pastatų ir sugriovė 7 tiltus.

Dėl beprecedentinių liūčių keturiose valstijose įvyko mažiausiai 340 nuošliaužų ir purvo srautų. Keretaro valstijoje dėl nuošliaužos žuvo 6 metų berniukas.

Idalgo valstijoje buvo sunaikinta arba užtvindyta daugiau nei 300 mokyklų ir apie 60 medicinos įstaigų.

Spalio 13 d. duomenimis, visoje šalyje žuvo 64 žmonės, dešimtys laikomi dingusiais be žinios, o valdžios institucijos įspėjo, kad tikslūs nuostolių mastai ir aukų skaičius, ypač mažuose atokiuose miestuose, lieka nežinomi.

Azerbaidžanas

Spalio 11 d. išsiveržė vienas iš žinomiausių purvo ugnikalnių pasaulyje, Otman-Bozdag, esantis netoli Azerbaidžano sostinės Baku.

Šis reiškinys truko apie 40 minučių ir buvo lydimas galingo dujų ir purvo masės išsiveržimo. Išsiveržimo židinio gylis buvo apie 4 km.

Liudininkai pasakojo, kad iš kraterio išsiveržė liepsnos stulpas, po kurio sekė tiršti dūmai. Specialistų vertinimu, į atmosferą buvo išmesta iki 60 000 m3 purvo brekcijos. O paviršiuje liko švieži įtrūkimai ir nedideli sustingusio molio srautai.

Purvo ugnikalnio Otman-Bozdag išsiveržimas Azerbaidžane

Brekčija yra cementuotas mišinys iš kampuotų uolienų nuolaužų, kurių dydis didesnis nei 1 cm.

Verta paminėti, kad anksčiau išsiveržimai Otman-Bozdag vyko daug rečiau – kas keliasdešimt metų. O per pastaruosius 9 metus jų jau buvo trys (ankstesni išsiveržimai buvo 2017 ir 2018 metais). 

Japonija

Spalio 9 d. galingas taifūnas „Halong“ smogė Japonijos Izu saloms, sukeldamas siautulingus vėjus, rekordinius kritulius ir pavojingas bangas.

Ypač nukentėjo Hatidžo sala, kur vėjo greitis siekė beveik 54,7 m/s (196,92 km/h), o gūsiai siekė iki 70 m/s, kas atitinka 3 kategorijos tropinį uraganą. Tai pirmasis atvejis per pastaruosius 20 metų, kai čia buvo užfiksuoti vėjo gūsiai, viršijantys 50 m/s.

Per 12 valandų saloje iškrito 349 mm lietaus, o per parą – 356,5 mm, kas yra absoliutus rekordas per visą stebėjimo laikotarpį regione.

Šimtai gyventojų buvo priversti slėptis evakuacijos centruose.

Stichija apgadino pastatus, nuplėšė stogus ir nuvertė medžius visoje saloje, užblokavo kelius.

Didelė dalis namų ūkių kelias dienas liko be vandens dėl elektros tiekimo sutrikimų ir nuošliaužų, kurios apgadino pagrindinius vandens šaltinius.

Galingo taifūno „Halong“ padariniai Japonijoje

„Halong“ sukėlė didelius sutrikimus šalies laivybai.

Uždarius Tokijo uostą, milžiniškas kruizinis laivas „Ovation of the Seas“ – vienas didžiausių ir moderniausių kruizinių laivų pasaulyje, priklausantis kompanijai „Royal Caribbean International“ – buvo priverstas likti jūroje su tūkstančiais keleivių ir atidėti atvykimą dviems dienoms.

Oiso mieste, esančiame Ramiojo vandenyno pakrantėje, Kanagavos prefektūroje, Honšū saloje, trys vyrai buvo nuplauti bangų žvejojant – vienas iš jų žuvo.

JAV

Naktį iš spalio 12 d. į vakarų Aliaskos pakrantę smogė taifūno „Halong“ likučiai, kurių vėjo greitis siekė 170 km/h. Rekordinis audros bangavimas, vietomis 2 m viršijęs normą, užklupo Kuskovim upės deltą ir gyvenvietes į pietus nuo Beringo sąsiaurio. Labiausiai nukentėjo pakrančių vietovėse gyvenančios čiabuvių bendruomenės – Kvigilinkas ir Kipnukas.

Audros banga užtvindė pakrančių gyvenvietes Aliaskoje

Naktį daugelis gyventojų atsidūrė lediniame vandenyje, griebiantis bet kokių daiktų, kad išsilaikytų ant vandens.

Mažiausiai 8 namai buvo nuplauti nuo pamatų ir nunešti srovės. Šiuose dreifuojančiuose pastatuose buvę žmonės negalėjo suprasti, kur atsidūrė jų namai, ir bandė iškviesti pagalbą.

Paieškos ir gelbėjimo darbai prasidėjo saulėtekio metu, kai audra nurimo. Žmonės buvo evakuojami nuo stogų sraigtasparniais.

Stichija sugadino elektros tiekimo ir kanalizacijos tinklus didelėje teritorijoje, taip pat nukentėjo pagrindiniai keliai ir regioniniai oro uostai. 

Prieiga prie pakrančių gyvenviečių visame regione buvo įmanoma tik mažais lėktuvais arba laivais.

Per stiprią audrą Aliaskoje pakrantės namai buvo nuplauti srovės ir nunešti į jūrą

Remiantis Aliaskos policijos duomenimis, spalio 14 d. Kvigilinkogo bendruomenėje žuvo vienas žmogus, dar du laikomi dingusiais be žinios.

Šis retas meteorologinis reiškinys rodo, kaip keičiasi Arkties audrų pobūdis: vis dažniau į regioną patenka tropinių ciklonų likučiai, kuriuos maitina neįprastai šilti vandenyno vandenys.

Taigi, Ramiajame vandenyne susiformavo galinga ir ilga jūros šilumos banga, apėmusi apie 8 000 km nuo Japonijos iki vakarinės JAV pakrantės. Spalio mėnesį šis šiltų vandenų plotas atsidūrė silpstančio taifūno „Halong“ kelyje. Dėl to taifūno likučiai gavo pakankamai energijos, kad, virsdami galingu netropiniu ciklonu, pasiektų atokias Aliaskos vietoves, kur sukėlė nuniokojimus ir pavojų žmonių gyvybei.

Anomalinė jūros šilumos banga netoli vakarinės JAV pakrantės

Verta paminėti, kad, remiantis JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos (NOAA) duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį šiaurinė Ramiojo vandenyno dalis šilo sparčiausiai iš visų Žemės vandenynų baseinų.

Vandenynų anomalijos

Dar viena jūros šilumos banga šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje susiformavo Kinijos ir Pietų Korėjos pakrantės vandenyse. Pirmoje spalio pusėje vandens temperatūra čia viršijo normą 4–5 °C. Pagal NOAA klasifikaciją tai atitinka 4 kategoriją, t. y. ekstremalią šilumos bangą.

Ekstremali jūros šilumos banga šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje

Tokios anomalinės vandenyno paviršiaus atšilimo zonos per pastaruosius du dešimtmečius stebimos visame pasaulyje.

Tyrimai rodo, kad jūrų šilumos bangos tampa dažnesnės ir intensyvesnės, jų vidutinis metinis dažnumas ir trukmė padidėjo. Remiantis žurnale „Nature Communications“ paskelbtu tyrimu „Ilgesnės ir dažnesnės jūrų karščio bangos per pastarąjį šimtmetį“, 1925–2016 m. laikotarpiu vidutinis jūrų karščio bangų dažnis pasaulyje padidėjo 34 %, o jų vidutinė trukmė – 17 %.

Jūros karščio bangos fiksuojamos net šaltuose vandenyse. Pavyzdžiui, Arktyje nuo 2007 iki 2021 m. užregistruota 11 karščio bangų, iš kurių viena, su +4 °C anomalija, truko 103 dienas.

Šie pavojingi reiškiniai šiuo metu praktiškai nėra prognozuojami ir daro pražūtingą poveikį ekosistemoms: sukelia koralų išblukimą, masinį jūrų organizmų mirimą, taip pat vietinių rūšių sudėties pokyčius.

Nenormalios jūrų karščio bangos sukelia jūros gyvūnų žūtį ir koralų blukimą

Panamos įlankoje įvyko dar vienas kasmetinio, nepertraukiamo vandenyno funkcionavimo sutrikimas.

Regiono sezoninė giluminių vandenų iškilimo sistema mažiausiai 40 metų patikimai tiekė vėsų, maistinių medžiagų turtingą vandenį, kurį skatino šiaurės pasatai.

Šis procesas vyko nepaprastai nuspėjamai: istoriškai jis prasidėjo sausio 20 d., truko 66 dienas ir pasiekė minimalią apie 19 °C temperatūrą.

Tačiau 2025 m. įvyko anomalus sezoninio giluminių vandenų iškilimo sutrikimas. Panamos įlankos pakrančių vandenys pradėjo vėsti 42 dienomis vėliau nei įprastai, o minimali temperatūra nukrito iki vos 23,3 °C. Tuo pačiu metu šaltų dienų skaičius sezono metu buvo 82 % mažesnis nei istoriniai skaičiai.

Sezoninio giluminių vandenų iškilimo sutrikimas Panamos įlankoje sukelia ekosistemos disbalansą

Beprecedentis giluminių vandenų iškilimo sutrikimas rimtai sutrikdė normalų ekosistemų ciklą.

Ekspertai įtaria, kad sutrikimas susijęs su vėjo modelių pokyčiais, tačiau tikslios priežastys lieka neaiškios. Ypač nerimą kelia klausimas, ar 2025 m. įvykis buvo pavienis incidentas, ar naujos giluminių vandenų iškilimo sutrikimų tendencijos pradžia. 

Vandenynų ekosistemos, kaip ir sudėtingi laikrodžio mechanizmai, palaiko trapią pusiausvyrą, būtiną gyvybei Žemėje. Tačiau šiandien pasaulio vandenynai yra ant žlugimo ribos, nes jų vandenys perpildyti mums visiems pažįstama medžiaga: plastiku, tiksliau, mikro- ir nanodalelėmis, į kurias jis suyra veikiamas saulės šviesos ir sūraus vandens.

Šių sintetinių dalelių kaupimasis vandenyje keičia jo šilumos laidumą, tiesiogine prasme įkalindamas perteklinę šilumą vandenyne. Tai sutrikdo natūralius šilumos mainus, sustiprina perkaitimą ir sukuria pavojingą užburtą ratą: geodinaminis aktyvumas šildo vandenyną, šis šildymas pagreitina plastiko skaidymąsi, o jo mikrodalelės dar labiau blokuoja šilumos perdavimą, spartindamos visuotinį atšilimą.

Taigi, vandenynų perkaitimas yra ne tik įvairių vandenynų šiluminių anomalijų priežastis, bet ir pagrindinė klimato bei geodinaminių kataklizmų, kuriuos šiandien stebime visoje planetoje, priežastis.

Žvelgiant į didėjančią klimato katastrofų dinamiką, akivaizdu, kad laikas šiam svarbiam veiksniui tirti senka, o sąlygos, kuriomis reikia atlikti tyrimus, sparčiai blogės: klimatas sunaikins laboratorijas, tyrimų institutus, įrangą ir net pačius žmones, kurie geba padaryti žmonijai lemiamus atradimus.

Todėl visuomenė dabar turi sudaryti sąlygas, kurios leistų mokslininkams iš viso pasaulio atvirai bendradarbiauti, laisvai keistis žiniomis ir dirbti kartu žmonijos ir jos išlikimo labui. Norint pasiekti šį tikslą, reikia ilgalaikės pasaulinės taikos tarp visų šalių. Tik tokiomis sąlygomis galėsime iš tikrųjų priešintis klimato krizei ir ją įveikti.

Šio straipsnio vaizdo versiją galite rasti čia: