Planetos klimato katastrofų apžvalga nuo 2025 m. rugsėjo 3 d. iki 9 d.

Mūsų planetos atmosfera – tai ne tik oras, bet ir milžiniškas energijos rezervuaras.

Per pastaruosius dešimtmečius pastebimas ekstremalių oro reiškinių skaičiaus augimas, o tai rodo gilius atmosferos energijos balanso pokyčius: ji beveik nustojo atiduoti energiją ir dabar ją daugiausia kaupia.

Kodėl Žemė virsta perkrautu akumuliatoriumi?

Šioje praėjusios savaitės, nuo 2025 m. rugsėjo 3 d. iki 9 d., klimato įvykių apžvalgoje rasite atsakymą, kuris gali iš esmės pakeisti jūsų supratimą apie kataklizmus.

Prancūzija

Rugsėjo 6 d. gamtos draustinyje, esančiame Prancūzijos Aukštutinės Savojos departamente, įvyko galinga nuošliauža. Didžiulis uolienų masyvas nušliaužė nuo Sixte-Fer-à-Cheval kalnų masyvo šlaito ir nugarmėjo į Gifre slėnį, į dangų pakeldamas milžinišką dulkių debesį, matomą iš tolo.

Nuošliauža nuo Sixte-Fer-à-Cheval kalnų masyvo šlaitų sukėlė dulkių debesį virš Gifre slėnio Prancūzijos Aukštutinės Savojos departamente

Tyrėjo, geomorfologo Liudoviko Ravanelio vertinimu, nuošliaužos apimtis siekė 30–40 tūkst. m³ – tai rekordinis rodiklis šiam regionui.

Sikst Fer-a-Cheval – natūralus amfiteatras („Fer-a-Cheval cirkas“) pasagos formos – įtrauktas į Prancūzijos architektūros paminklų sąrašą ir kasmet pritraukia apie 500 000 lankytojų.

Nors ant stačių Sixt Fer-à-Cheval šlaitų nuolaužos pasitaiko dažnai, tokio masto nuolauža 1 300 m aukštyje yra tikra retenybė.

Žemės atmosferoje didėja tiek kinetinė, tiek potenciali energija. Kinetinė energija yra tiesiogiai susijusi su oro masių judėjimu. Tai vėjų, ciklonų, uraganų, tornadų ir kitų dinamiškų procesų energija. Kuo didesnis oro judėjimo greitis, tuo daugiau energijos. Būtent todėl liudininkai vis dažniau pabrėžia, kad tokio gamtos įniršio dar niekas iš jų nematė.

Japonija

Rugsėjo 5 d. Japoniją užklupo taifūnas „Peipah“. Jis sparčiai sustiprėjo, susiliejęs su galingais lietaus debesimis, o tai sukėlė ekstremalias oro sąlygas – uraganinį vėją ir rekordinius lietus.

Šidzukos prefektūroje buvo užfiksuoti ypač stiprūs krituliai: Kakeagavos mieste – 120 mm/val., Yoshidės mieste – iki 110 mm/val.

Makinoharos mieste oro uosto automobilių stovėjimo aikštelėje vandens lygis pasiekė vieną metrą, užtvindydamas apie 300 automobilių. Miestas taip pat nukentėjo nuo galingo tornado, kuris paliko 7 km ilgio ir 500 m pločio griuvėsių ruožą.

O Yoshida mieste, kuris taip pat nukentėjo, viesulas apvertė automobilį tiesiai automobilių stovėjimo aikštelėje. Vairuotojas buvo skubiai nugabentas į ligoninę, bet dėl patirtų sužalojimų mirė.

Tornadas buvo toks stiprus, kad deformavo pastatų plienines konstrukcijas. Ekspertai jam priskyrė 3 kategoriją pagal „Japonijos modifikuotą Fujitos skalę“.

Dėl taifūno „Peipah“ smūgio buvo apgadinta daugiau nei 1 300 pastatų. Dėl masinių elektros tiekimo sutrikimų nukentėjo daugiau nei 10 000 namų ūkių. Padėtį dar labiau pablogino regione įsivyravęs alinantis karštis.

Dėl taifūno „Peipah“ kilęs tornadas padarė didelę žalą Yoshida miestui Šidzukos prefektūroje, Japonijoje 

Šidzukos prefektūroje nuo stichijos nukentėjo 89 žmonės, iš kurių 8 buvo sunkios būklės.

Atmosferos potenciali energija yra susijusi su vertikalia oro masių padėtimi ir paslėpta šiluma, susijusia su vandens fazių perėjimais.

Šio energetinio balanso sutrikimas sukelia beprecedentines oro anomalijas visame pasaulyje. Būtent tai mes ir stebime dabar. Krituliai tampa ekstremalūs – metinė norma iškrenta per kelias valandas, o kruša pasiekia milžiniškus dydžius.

Indija

Šiaurės Indija jau daugiau nei mėnesį kenčia nuo niokojančių musoninių lietų. Labiausiai nukentėjo Pendžabo, Utarakhandas, Himachal Pradešas, Džamu ir Kašmyras. Stichijos padariniai buvo katastrofiški: užtvindyti namai, užblokuoti keli nacionaliniai greitkeliai, uždaryta daugiau nei 1 200 kelių, paralyžiuotas geležinkelių susisiekimas.

Indijoje iš krantų išsiliejusi Čambal upė beveik visiškai užtvindė šventyklą netoli Nagdos miesto, Madhja Pradešo valstijoje

Pandžabas, kurio gyventojų skaičius viršija 30 mln., patyrė stipriausią potvynį nuo 1988 m.: visi 23 šios valstijos rajonai buvo paskelbti nelaimės zonomis.

Pongo užtvankos baseine iškrito rekordinis kiekis kritulių per visą stebėjimų istoriją. Ankstesnis rekordas buvo pasiektas 1988 m., kai į užtvanką pateko 7,9 mlrd. kubinių metrų vandens, o 2025 m. – jau 11,7 mlrd.

Buvo užtvindyta apie 2 000 kaimų. Žmonės buvo priversti gelbėtis ant savo namų stogų.

Šimtai tūkstančių gyventojų liko be elektros ir švaraus vandens. Didžiulė žala buvo padaryta žemės ūkiui – sunaikinta daugiau nei 170 000 hektarų pasėlių, žuvo daug gyvulių.

Pandžabas – vienas iš pagrindinių ryžių ir kviečių gamintojų šalyje. Tačiau laukuose, kur paprastai auginami šie augalai, telkšojo vandens plotai, o ore tvyrojo puvimo kvapas.

Rugsėjo 5 d. Ravi upė nuplovė apie šimtą pasienio postų ir sunaikino 30 km užtvarų pasienyje su Pakistanu.

Tą pačią dieną Himachal Pradešo valstijoje, Kullo rajone, Vidiniame Akhara Bazare, staiga nuslinkusi nuošliauža sunaikino tris namus. Dėl šio nelaimingo atsitikimo vienas žmogus žuvo, trys buvo sužeisti.

Indijos sostinėje Delyje Jamunos upės vandens lygis viršijo kritinę ribą – iš žemumų buvo evakuota apie 18 000 gyventojų.

Indijos gatvės užtvindytos, vietiniai gyventojai priversti persikelti valtimis

Remiantis rugsėjo 7 d. duomenimis, nuo musoninių lietų sezono pradžios Šiaurės Indijoje potvyniai ir nuošliaužos jau nusinešė daugiau nei 500 žmonių gyvybes.

Kruša

Praėjusią savaitę visame pasaulyje siautė audros su didžiule kruša.

Kanzaso valstijoje, JAV, rugsėjo 3 d. liudininkai paskelbė nuotraukas, kuriose matyti 7–8 cm dydžio krušos gabalai, sugadinę stogus, automobilius ir žemės ūkio paskirties žemę.

O rugsėjo 8 d. Klarko apygardoje krito ledo gabalai, kurių skersmuo viršijo 10 cm.

Tą pačią dieną Lenkijos pietuose, Živeco mieste, Silezijos vaivadijoje, iki 4 cm dydžio kruša plėšė lapus ir laužė medžių šakas.

Rugsėjo 5 d. Chabarovsko krašto Churba kaimo gyventojus iš dangaus užgriuvo vištos kiaušinio dydžio ledo gabalai.

Neįprastai didelė kruša iškrito Churba kaime, Chabarovsko krašte, Rusijoje

O Komsomolsko prie Amūro mieste kruša krito valandą, sudarydama ištisinį sluoksnį ant žemės ir keldama pavojų vairuotojams.

Svarbu pažymėti, kad atmosferoje didėja ne tik kinetinė ir potenciali energija, bet ir elektros energijos kiekis, o tai daro didelį poveikį planetinei sistemai.

Žaibai

Rugsėjo 2 ir 3 dienomis Centrinę Kaliforniją JAV užklupo sausos audros. Tūkstančiai žaibų smūgių sukėlė daugybę gaisrų.

Gaisrų kompleksas TCU September Lightning Complex kilo rugsėjo 2 dieną, apimdamas daugiau nei 5 665 hektarus Tuolumne, Calaveras ir Stanislas apygardose. Gaisras sudegino 95 pastatus, įskaitant istorinę auksinės karštligės laikų įžymybę – pašto skyrių Chinese Camp kaime.

Gaisras grasino sunaikinti daugiau nei tūkstantį namų, šimtai gyventojų turėjo būti evakuoti.

Nepaisant didžiulių išteklių, kurie buvo panaudoti gaisrui gesinti, lokalizuoti 50 % gaisro fronto pavyko tik po 4 dienų.

Žaibo smūgių sukeltų niokojančių gaisrų pasekmės Kalifornijos valstijoje, JAV

Rugsėjo pradžioje nuo žaibų nukentėjo ir Kanada. Po šilto ir sauso oro, kuris sudarė idealias sąlygas ugnies plitimui, Britų Kolumbijos provincijoje kilusios audros sukėlė keletą didelių miškų gaisrų. 

Rugsėjo 4 d. Šveicarijoje užregistruota apie 15 000 žaibų. Liucernoje vienas iš jų pataikė į namą ir sukėlė gaisrą ant stogo. Laimei, gaisrą pavyko greitai lokalizuoti.

Rugsėjo 7 d. Višakhapatname, dideliame Indijos uoste, žaibas pataikė į tanklaivį su lengvai užsiliepsnojančiu metanoliu ir sukėlė didžiulį gaisrą.

Gaisro gesinimas truko parą: gesinti buvo pasitelkti dešimtys ugniagesių, kariškiai ir sraigtasparnis. Lemiamą vaidmenį suvaidino liūtys – jos neleido ugniai persimesti į keturis dyzelinio kuro rezervuarus, o tai padėjo išvengti kur kas didesnės katastrofos.

Indija yra viena iš šalių, kurioje žaibų dažnumas auga ypač sparčiai. Per pastaruosius 5 metus jų skaičius išaugo beveik 4 kartus: 2020 finansiniais metais buvo 5,17 mln. smūgių, o 2025 m. – daugiau nei 20 mln.

Mirtingumas nuo žaibo smūgių, kuris visada buvo rimta problema šalyje, dabar pasiekė katastrofišką mastą: vien nuo balandžio iki liepos 2025 m. žuvo 1 621 žmogus.

Rugsėjo 8 ir 9 d. Australiją užklupo neįprastos audros. Dykumų regionuose Birdsville ir Cameron Corner per 36 valandas užregistruotas rekordinis 466 000 žaibų smūgių skaičius. 

Vėjo greitis siekė 117 km/h, o kritulių kiekis viršijo mėnesio normą. Rugsėjui toks oro sąlygų derinys yra labai netipiškas: šis mėnuo tradiciškai yra sausas, o didelio masto audros šiame regione pasitaiko labai retai.

Neįtikėtinai galinga audra užklupo Sidnėjų, Australija

Birdsville (Kvinslandas) ir Cameron Corner (Kvinslando, Pietų Australijos ir Naujojo Pietų Velso siena) yra sausringose Australijos zonose. Joms būdingas sausas oras didžiąją metų dalį, o audros kartais pasitaiko daugiausia vasarą (gruodis–vasaris).

Spraitai

Taip pat padaugėjo retų ir mažai ištirtų atmosferos reiškinių, pavyzdžiui, spraitų, stebėjimo atvejų. Tai didžiulės šviečiančios raudonos struktūros, kurios atsiranda virš audros debesų ir driekiasi 40–80 km aukštyje.

Retieji raudonieji spraitai – mažai ištirti švytintys dariniai viršutiniuose atmosferos sluoksniuose

Remiantis žurnale „Atmosferos chemija ir fizika“ (Atmospheric Chemistry and Physics) paskelbtu tyrimu, spraitų atsiradimo dažnumas gali padidėti maždaug 14 % kiekvienam pasaulinės temperatūros pakilimo laipsniui.

Arktis

Nepaisant visų bandymų nukreipti visuomenės dėmesį nuo Sibiro pliumo problemos, jo pasireiškimai tampa tokie pastebimi, kad jų jau neįmanoma paslėpti. Praėjęs rugpjūtis Arktyje buvo rekordiškai šiltas. Vidutinės mėnesio temperatūros salose ir pakrantėse Barenco, Karsko ir Rytų Sibiro jūrose, taip pat Grenlandijoje viršijo normą 2–6 °C ir daugiau.

Tačiau būtent Rusijos Arktyje situacija atrodo ypač nerimą kelianti: čia 2025 m. rugpjūčio mėn. buvo užfiksuotas didžiausias pasaulyje teigiamas temperatūros nukrypimas šiam mėnesiui.

2025 m. rugpjūtis: Rusijos Arktyje vyksta beprecedentis atšilimas – Sibiro pliumo poveikis tampa vis stipresnis

Sibiro mantijos plumas taip pat yra galingiausias šiluminės energijos šaltinis, kuris pasireiškia, visų pirma, tiesioginiu žemės plutos kaitinimu ir šiluminiu poveikiu paviršiaus sluoksniams. 

Dabartiniame 12 000 metų katastrofų cikle per daugelį mechanizmų Žemės atmosferoje eksponentiškai kaupiasi energija. Trigeriu tarnauja išorinis kosminis poveikis planetos branduoliui, kuris paleidžia energijos procesų kaskadą visuose jos apvalkaluose.

Anksčiau šiluminė energija iš planetos gelmių patekdavo į vandenyną, tada į atmosferą ir toliau į kosmosą, ir šis procesas veikė kaip tikslus laikrodis. Dabar jis sutrikęs: energija, kuri turėjo išeiti į kosmosą, lieka „uždaryta“ atmosferoje.

Atmosfera tapo savotišku energijos kondensatoriumi dėl didžiulio nanoplastiko kiekio joje. Apie neigiamas plastiko savybes, kurios kenkia žmonių sveikatai ir visai mūsų planetai, išsamiau pakalbėsime kitose laidose, tačiau jau dabar rekomenduojame susipažinti su šia svarbia tema. 

Žmonės turi suprasti, kodėl tai vyksta, ir suvokti, kokių priemonių reikia imtis, kad žmonija išgyventų.

Dabar kalbama ne apie ateities kartą – su pasekmėmis susidursime mes patys.

Norėdami išsaugoti mūsų rytojų, turime veikti šiandien.