Klimato katastrofų planetoje apžvalga nuo 2025 m. lapkričio 19 iki 25 d.

Indonezijoje stratosferą pasiekė vulkaniniai pelenai, Tailande turistus įkalino lietaus bomba, Etiopijoje pirmą kartą per 12 000 metų išsiveržė ugnikalnis, Australijoje iškrito milžiniška apelsino dydžio kruša, o Rusijoje užfiksuoti anomalūs atmosferos reiškiniai. Sužinokite apie šiuos ir kitus klimato įvykius per pastarąją savaitę, 2025 m. lapkričio 19–25 d., jau dabar.

Indonezija

Indonezijos Rytų Javos provincijoje įvyko galingas Semeru ugnikalnio išsiveržimas. Nuo lapkričio vidurio ugnikalnis darėsi vis aktyvesnis. Kelias dienas virš viršūnės kilo pelenų debesys, o lapkričio 19 d. iš kraterio išsiveržė piroklastiniai srautai, kurie sruvo Besuk Kobokan upe. Jie leidosi vienas po kito, nukeliaudami iki 14 kilometrų pietiniais ir pietrytiniais šlaitais. Pelenų stulpas pakilo į 18 km aukštį, pasiekdamas stratosferą, kuri tropinėse platumose prasideda 15–17 km virš jūros lygio.

Vulkano aktyvumas padidėjo taip greitai, kad vos per valandą pavojaus lygis buvo padidintas iki maksimalaus, draudžiamosios zonos spindulys išplėstas iki 8 km, o pietryčių sektoriuje – iki 20 km.

Indonezijoje Semeru ugnikalnio išsiveržimas sukėlė iki 18 km aukščio pelenų debesį

Keliose bendruomenėse karšti pelenai ir nuolaužos sugriovė namus ir apgadino mokyklą, sveikatos priežiūros įstaigą ir elektros pastotę. Nacionalinės nelaimių valdymo agentūros (BNPB) duomenimis, nukentėjo Supit Urang ir Oro-Oro Ombo bendruomenės Pronojiwo rajone ir Penanggal bendruomenės Čandipuro rajone. Buvo sunaikinta daugiau nei 200 hektarų dirbamos žemės, žuvo daugiau nei 140 gyvulių.

Mažiausiai trys žmonės buvo sunkiai sužeisti. Tarp sužeistųjų buvo pora, važiavusi Gladak Perak tiltu: jų motociklas slydo ant karštų pelenų sluoksnio, nudegindamas iki 20 % jų kūno paviršiaus.

Keliose bendruomenėse gyventojai skundėsi stipriu sieros kvapu, sukėlusiu kosulį ir kvėpavimo sunkumus. 

Daugiau nei 1100 žmonių buvo priversti palikti savo namus ir buvo apgyvendinti mokyklose, mečetėse ir vyriausybiniuose pastatuose.

Apgadinti pastatai po Semeru kalno išsiveržimo Rytų Javos provincijoje, Indonezijoje

Taip pat buvo organizuota 187 alpinistų, nešėjų ir gidų, buvusių prie Ranu Kumbolo ežero šiauriniame Semeru kalno šlaite, evakuacija. Dėl tamsos ir blogo oro jie buvo priversti praleisti naktį kalne ir tik kitą dieną galėjo palikti potencialiai pavojingą zoną.

Iki lapkričio 23 d. padėtis pradėjo stabilizuotis, o kai kurie gyventojai grįžo namo. Tačiau Semeru ugnikalnis išliko aukščiausio pavojaus lygio ir kitą rytą spjaudėsi baltus dūmus iki 1 km virš viršūnės, o per šešias valandas buvo užregistruoti 44 žemės drebėjimai.

Vietnamas

Jau kelias dienas besitęsiančios smarkios liūtys sukėlė precedento neturinčius potvynius Vietnamo pietų centriniame regione.

Precedento neturintis potvynis Vietname pavertė gatves siaučiančiomis upėmis

Kritulių kiekis viršijo visas istorines normas, per mažiau nei parą didžiosios upės sumušė ilgalaikius rekordus: Dinh upė viršijo 1986 m. ribą, Kilo upė – 2009 m. potvynio piką, o Ba upė – 1993 m. rekordą. Vietos hidroelektrinės buvo priverstos išleisti vandenį, dar labiau paaštrindamos niokojančius potvynių padarinius.

Dak Lako provincijos Son Chino rajone, vienoje labiausiai nukentėjusių, per savaitę nuo lapkričio 15 iki 21 dienos kai kuriose vietose iškrito 1861 mm kritulių.

Vanduo namus užliejo taip greitai, kad žmonės turėjo laužtis pro stogus, norėdami išsigelbėti nuo stiprių srovių. Daugelis šeimų buvo priverstos ten likti įstrigusios iki 30 valandų. Socialiniuose tinkluose buvo gausu pagalbos prašymų.

Chanh Hoa provincijoje kai kuriose vietose vandens gylis siekė 4–5 m.

Lam Dongo provincijos Kat Tieno apygardos gyventojai dėl potvynio buvo atkirsti nuo išorinio pasaulio. Valdžia maistui ir būtiniausiems reikmenims pristatyti naudojo valtis ir kitas transporto priemones.

Žmonės, įsikibę į stulpą, laukia pagalbos per siaučiančius potvynius Vietname

Pasak Užtvankų valdymo ir nelaimių prevencijos departamento, iki lapkričio 26 d. per didžiulius potvynius šalyje žuvo 98 žmonės, dar 10 dingo be žinios.

Beveik 1,2 mln. klientų liko be elektros. Nuošliaužos apgadino dviejų nacionalinių greitkelių ruožus.

Daugiau nei 200 000 namų buvo užlieti, kai kurie iš jų buvo visiškai sugriauti. Nelaimė sunaikino daugiau nei 90 000 hektarų ryžių ir kitų pasėlių, žuvininkystės ūkių ir pražudė beveik 1 milijoną galvijų ir naminių paukščių.

Potvyniai Vietname: gyvenamieji rajonai užlieti vandeniu, tūkstančiai žmonių neteko namų ir turto

Siekiant likviduoti padarinius, Gynybos ministerija nusiuntė daugiau nei 42 000 karių ir daugiau nei 1 200 vienetų technikos, įskaitant laivus, valtis, specializuotas mašinas, dronus, generatorius ir siurblius.

Rusija

Lapkričio 22 d. Čeliabinsko sritį užklojo stingdantis lietus. Federalinis greitkelis M-5 „Uralas“ buvo apledėjęs. Dėl daugybės avarijų susidarė kilometrus besitęsiančios spūstys, o kai kuriose atkarpose eismas buvo visiškai uždarytas. 

Satkinsko rajone, esant -5°C temperatūrai, vietoj laukto sniego iškrito lietus, kuris akimirksniu užšalo ant itin atšalusių paviršių.

Ledinė lijundra sukėlė avarijas: Rusijoje, Čeliabinsko srityje, sunkvežimis nuslydo nuo apledėjusio kelio

Dėl plikledžio sąlygų dešimtys žmonių buvo sužeisti ir kreipėsi į medikus.

Panaši situacija susiklostė ir Tiumenėje, kur storas ledo sluoksnis uždengė medžius, automobilius, turėklus, kelius ir šaligatvius, paversdamas miestą pavojinga čiuožykla.

Lapkričio 21–24 dienomis Centrinėje federalinėje apygardoje buvo užfiksuotas neįprastai didelis perkūnijų aktyvumas. Lapkričio 22 d. per perkūniją Jakovlevo kaime, Terbunsko rajone, Lipecko srityje, iškrito iki 2 cm skersmens krušos dalelių.

Virš Briansko, Kalugos, Oriolo, Tulos ir Smolensko sričių žaibai buvo neįprastai galingi ir dažni, kaip lapkričio pabaigai. Lapkričio 24 d. Oriolo srityje užfiksuotas žaibo smūgis, kurio srovė siekė 486 kA.

Neįprastas perkūnijų aktyvumas Rusijos centrinėje federalinėje apygardoje

Palyginimui, vidutinio žaibo išlydžio amplitudė yra apie 30 kA, tai yra 16 kartų mažesnė.

Elektromagnetinio impulso intensyvumas buvo toks didelis, kad jo signalą užfiksavo prietaisai esantys už 700 km nuo šaltinio, nors tokiais atstumais jis paprastai būna silpnas arba visai neaptinkamas.

Tokie perkūnijos aktyvumo rodikliai vidutinio klimato platumose būtų neįprastai aukšti net vasarą, o lapkričio pabaigoje — tai išties precedento neturintis įvykis.

Etiopija

Lapkričio 23 d. Etiopijoje staiga išsiveržė galingas Haili Gubbi ugnikalnis.

Pelenų stulpas pasiekė 15 kilometrų aukštį, sutrikdydamas oro koridorius, jungiančius Afriką, Artimuosius Rytus ir Pietų Aziją. Remiantis Tulūzos vulkaninių pelenų centro (VAAC) perspėjimu, regione buvo paskelbtas raudonojo kodo aviacijos pavojaus signalas.

Lapkričio 24 d. palydoviniai duomenys užfiksavo ne tik didelį pelenų stulpą, bet ir didelį sieros dioksido išmetimą 5–17 kilometrų aukštyje – tai didelio vulkaninio aktyvumo požymis.

Etiopijos Haili Gubbi ugnikalnis pirmą kartą per beveik 12 000 metų išsiveržė, tai labai retas įvykis

IASI-C palydovo duomenys užfiksavo SO2 debesį, kurio bendra masė viršijo 58 000 tonų.

Po išsiveržimo debesis išliko atmosferoje ir judėjo per Raudonąją jūrą Omano ir Jemeno link.

Verta paminėti, kad iki šių metų lapkričio ugnikalnis nebuvo aktyvus beveik 12 000 metų, o stebėtas aktyvumas apsiribojo tik dujų išsiskyrimu. Staigus Haili Gubbi pabudimas tapo dar vienu padidėjusio geologinio aktyvumo planetoje įrodymu.

Australija

Lapkričio 22 d. galingas 3 kategorijos tropinis ciklonas „Fina“ į Australijos Šiaurinę Teritoriją atnešė vėjus, kurių gūsiai siekė iki 200 km/h, ir rekordines liūtis.

Kitą dieną Middle Point rajone per parą iškrito 430 mm kritulių – tai absoliutus vietinės meteorologijos stoties maksimumas. Lapkričio mėnesio rekordai buvo sumušti Darvine ir kitose gyvenvietėse.

Žala buvo didžiulė: dėl užmirkusio dirvožemio virto šimtamečiai medžiai, apgadinti namai ir automobiliai. Maždaug 19 500 žmonių liko be elektros. Audra taip pat apgadino Karališkosios Darvino ligoninės stogą.

Australijoje ciklono „Fina“ sukelti stiprūs vėjai išvertė medžius su šaknimis

Tivio salos patyrė daugiau žalos, apgadinta elektros infrastruktūra.

Laimei, aukų išvengta.

Lapkričio 25 d., susilpnėjęs, ciklonas pasiekė atokų Vakarų Australijos Kimberlio regiono pakrantę, sukeldamas iki 170 km/h vėjo gūsius netoli Berklio upės žiočių.

Tuo pačiu metu Australijos rytinę pakrantę užklupo galinga pavasario audra. Audros epicentre atsidūrė Kvinslando ir Naujojo Pietų Velso valstijos.

Lapkričio 24 d. pavojinga perkūnija užklupo pietryčių Kvinslandą, įskaitant Brisbeno, Logano ir Aukso Kranto miestus. Ji atnešė niokojantį vėją, kurio greitis viršijo 100 km/h. O Čandlerio mieste, Brisbeno priemiestyje, iškrito milžiniška, iki 14 cm dydžio kruša.

Didžiulė kruša iškrito Čandleryje, Brisbeno priemiestyje, Kvinslande, Australijoje

Dėl to daugiau nei 150 000 namų regione liko be elektros, o automobiliai, stogai ir saulės baterijos buvo smarkiai apgadinti. Uragano stiprumo vėjai apgadino šimtus elektros linijų, o per parą buvo užfiksuota maždaug 880 000 žaibų smūgių.

Audra padarė didelę žalą Moretono įlankoje, Saulėtojoje pakrantėje ir Bribio saloje. Nuvirtę medžiai ir nuolaužos užblokavo kelius ir sutrikdė geležinkelių eismą. Dešimtys mokyklų regione buvo uždarytos.

Ši audra oficialiai paskelbta „draudimo katastrofa“. dėl milžiniškos žalos, padarytos infrastruktūrai ir privačiai nuosavybei.

Šri-Lanka

Lapkričio 22 d., po kelias dienas trukusių smarkių liūčių, Pakhalos-Kadugannawe kaime, Kegalle rajone, Sabaragamu provincijoje, Kolombo-Kandžio greitkelio atkarpoje įvyko galinga nuošliauža.

Šri Lankos Sabaragamuvos provincijos Kegalės rajono Pahalos Kadugannavės kaime galinga nuošliauža sugriovė namą ir kavinę

Baimindamosi tolesnių nuošliaužų, valdžios institucijos 24 valandoms visiškai uždarė vieną judriausių ir svarbiausių šio kelio ruožų.

Tragedijos išvengti nepavyko: didžiulis riedulys, nukritęs nuo šlaito po geležinkelio bėgiais, kartu su žemės mase užvirto ant gyvenamojo namo ir pakelės kavinės – populiarios keliautojų stotelės.

Griūties metu viduje buvo darbuotojai ir pusryčiauti sustoję klientai. Po griuvėsiais buvo įstrigę dešimt žmonių. Taip pat buvo apgadinti keli netoliese stovėję automobiliai.

Gelbėjimo operacijose dalyvavo Šri Lankos armija, ugniagesiai, policija ir vietos gyventojai. Keturi sužeisti žmonės buvo nuvežti į ligoninę. Deja, šešių išgelbėti nepavyko.

Bangladešas

Pasak Bangladešo meteorologijos departamento (BMD), lapkričio 21 d. 10:38 val. Lietuvos laiku centrinėje šalies dalyje, Narsingdi rajono Madhabdi rajone, įvyko 5,7 balo žemės drebėjimas. Epicentras buvo maždaug 13 kilometrų į rytus nuo sostinės Dakos. Žemės drebėjimo centras buvo maždaug 10 kilometrų gylyje.

5,7 balo žemės drebėjimo Bangladeše akimirka

Daugelis gyvenamųjų ir pramoninių pastatų patyrė didelę žalą: Dakoje namų sienose atsirado įtrūkimų, subyrėjo tinkas, o stogai iš dalies įgriuvo. Dėl stichijos žuvo mažiausiai 10 žmonių ir daugiau nei 300 buvo sužeista.

Nepaisant vidutinio žemės drebėjimo stiprumo, miesto infrastruktūros pažeidžiamumas prisidėjo prie tokių rimtų ir tragiškų pasekmių: tankiai apgyvendintos vietovės ir seni pastatai su nesutvirtintomis plytų ar betono sienomis lengvai pažeidžiami žemės drebėjimų. Arti vienas kito stovintys pastatai žemės drebėjimų metu susiduria vienas su kitu, todėl krenta nuolaužos, keliančios papildomą pavojų gyventojams. Padarinius dar labiau pablogino vietos geologija – minkštas, vandeniu prisotintas Gango ir Brahmaputros upių deltų dirvožemis, – kuris sustiprina vibracijas ir padidina konstrukcijų pažeidimo riziką.

Gilūs įtrūkimai žemėje po galingo žemės drebėjimo Bangladeše

Per kitas 32 valandas po pagrindinio smūgio regione buvo užfiksuoti trys pakartotiniai smūgiai, kurių stiprumas siekė iki 4,3 balo.

Tailandas

Praėjusią savaitę nesibaigiančios liūtys sukėlė didelio masto nelaimes 10 pietų Tailando provincijų, paveikusias daugiau nei 2,7 mln. žmonių. Apie 45 000 gyventojų buvo priversti evakuotis. Valstybiniai geležinkeliai laikinai sustabdė traukinių eismą pietų kryptimi dėl užtvindytų bėgių.

Šimtai turistų buvo izoliuoti viešbučiuose ir oro uoste, negalėdami palikti nelaimės zonos.

Pietų Tailande evakuojami žmonės iš užtvindytų teritorijų

Lapkričio 25 d. valdžia paskelbė nepaprastąją padėtį, gelbėjimo operacijoms dislokuodama kariuomenę, sraigtasparnius, 14-os laivų flotilę ir netgi vienintelį šalyje lėktuvnešį „Chakri Naruebet“.

Rimčiausia padėtis susidarė Songkhlos provincijos Hat Jajaus rajone, kur įvyko didžiausias potvynis per pastaruosius 25 metus. Hat Jajaus miestą, svarbų verslo ir turizmo centrą, užklupo rekordinis kritulių kiekis. Hat Jajaus oro uoste nuo lapkričio 21 d. 7:00 val. iki lapkričio 22 d. 7:00 val. iškrito 370,2 mm kritulių.

Vandens lygis pakilo iki 2,5 m, dėl ko daugelis žmonių buvo priversti kelias dienas praleisti ant savo namų stogų be vandens ir maisto.

Tailande smarkus potvynis: gatvėmis plaukiojančios milžiniškos gyvatės, gyventojai gelbstisi ant namų stogų

Pagrindinė Hatjajaus ligoninė, kurioje gydoma 600 pacientų, iš kurių 50 gydomi intensyviosios terapijos skyriuje, buvo užlieta. Sraigtasparniai buvo panaudoti maistui ir generatoriams pristatyti bei kritinės būklės pacientams evakuoti. Vanduo užliejo apatinius du pastato aukštus su trisdešimčia kūdikių naujagimių skyriuje.

Stichinė nelaimė nusinešė 33 žmonių gyvybes. Dauguma jų nuskendo arba mirė nuo elektros smūgio.

Šį mirtiną potvynį sukėlė ne tropinis ciklonas, kaip įprasta, o stacionari žemo slėgio zona, dėl kurios regioną užklupo vadinamoji „lietaus bomba“.

Lietaus bomba yra reiškinys, kai per trumpą laiką iškrenta milžiniškas kritulių kiekis, panašus į galingo tropinio ciklono poveikį.

Šių įvykių prognozė pasirodė vos dvi valandos prieš vandeniui užplūstant miestą, ir tai įvyko vėlai naktį, todėl liko labai mažai laiko pasiruošti ir evakuoti gyventojus.

Kiekviena nauja stichinių nelaimių savaitė nebėra tik naujienų pranešimas, tai kažkieno paskutinės gyvenimo akimirkos, kažkieno sugriauti namai, kažkieno šeimos, kurios niekada nebebus kartu. Kataklizmai stiprėja, o žmonės toliau gyvena taip, tarsi jiems nieko panašaus nebūtų nutikę.

Žmonija ir toliau eikvoja energiją beprasmiams konfliktams, kuria iliuzijas apie ateitį ir įsivelia į karus – tarsi visi šie siaubai vyktų kažkur toli, kitoje planetoje.

Tačiau štai klausimas, kurį vis dažniau užduodame sau: kas dar turi įvykti, kad pasaulis pagaliau atsibustų? Kiek miestų turi išnykti? Kiek žmonių turi sudegti, nuskęsti, žūti po griuvėsiais? Pusė pasaulio?

Tačiau bet kuris iš mūsų gali atsidurti šioje pasaulio pusėje. Mūsų šeimos, mūsų vaikai, mūsų namai, mūsų gyvenimai.

Esame įpratę manyti, kad tai mūsų neliečia, ir dažnai slepiamės po fraze „Ką aš galiu padaryti?“.

Būkime atviri – tai ne bejėgiškumo, o abejingumo klausimas. Per ilgai apsimetinėjome nepastebintys, kas vyksta, per ilgai atidėliojome veiksmus iki rytojaus.

Tad nustokime meluoti sau. Arba pripažinkime, kad mums nerūpi, arba imkimės veiksmų.

Veikime ne iš baimės, ne dėl kažkokios abstrakčios ateities, o tam, kad apskritai galėtume turėti rytojų.

Šio straipsnio vaizdo versiją galite rasti čia: