2025 m. balandžio 9-15 d. klimato nelaimių planetoje apžvalga

Praėjusios savaitės, balandžio 9-15 d., gamtos anomalijos tapo dar vienu patvirtinimu, kad įprastas pasaulio vaizdas sutriko. Ten, kur jau turėtų būti šilta, dabar sninga.

Ten, kur paprastai būna vėsu, dabar karšta kaip pačiame vasaros įkarštyje.

Uraganiniai vėjai griauna miestus, žmonės dūsta nuo dulkių audrų, o pasėliai žūsta nuo staigių šalnų.

Namai sugriauti, šimtai žuvusiųjų, milijonai nukentėjusiųjų.

Išsamią informaciją skaitykite toliau straipsnyje.

Kinija

Nuo balandžio 10 d. Kinijoje įvyko precedento neturintis stichinių nelaimių smūgis. Didžiulę šalies teritoriją nusiaubė stipriausio vėjo audros, smėlio audros ir liūtys su kruša.

Nuo stichijos nukentėjo daugiau nei pusė Kinijos provincijų ir kitų regionų.

Nelaimės epicentre atsidūrė Kinijos šiaurė. Beveik 500 meteorologijos stočių visoje šalyje balandžio mėn. sumušė didžiausio vėjo greičio rekordą.

Ypač dideli nuostoliai užfiksuoti Hebėjaus ir Henano provincijose. Ten vėjo stiprumas siekė 15 išplėstinės Boforto skalės balų, t. y. 46,2-50,9 m/s. 

Miestuose tvyrojo visiškas chaosas: buvo nuplėšti pastatų stogai ir išplėšti langų rėmai, gatvėse mėtėsi nuolaužos, nutrūkę laidai, stiklo šukės ir kitos šiukšlės.

Neįsivaizduojamo stiprumo audrų vėjai sukėlė didžiulę sumaištį ir destrukciją Kinijoje

Pekine, aukštikalnių stotyje „Alpių rožynas Mentougou“, užfiksuotas didžiausias 45,8 metrų per sekundę vėjo gūsis (14 pagal išplėstinę Boforto skalę), o tai prilygsta 2 kategorijos atogrąžų uragano stiprumui. Mieste buvo nuversta daugiau kaip 800 didelių medžių ir sudaužyta šimtai automobilių.

Mažiau nei 50 kg sveriantiems žmonėms buvo patarta neiti į lauką, nes juos gali nunešti vėjas.

Nelaimė paralyžiavo susisiekimą. Visoje šalyje buvo atšaukta daugiau kaip 3 200 skrydžių. Taip pat buvo sustabdytas traukinių, įskaitant greitųjų geležinkelių linijas, eismas.

Stiprūs vėjai sukėlė smėlio audras. Vidinės Mongolijos, Sindziango ir Ningsia regionai, Gansu provincija bei kiti rajonai paskendo tirštoje geltono smėlio migloje, dengiančioje dangų. Matomumas smarkiai sumažėjo iki kritinio lygio, o smėlio ir dulkių koncentracija ore viršijo leistinas ribas. Pasak liudininkų, žmonės buvo priversti miegoti su kaukėmis.

Smėlio audra Kinijos teritorijas apgaubė storu geltonu šydu

Audra labai greitai išplito į pietus ir rytus nuo Kinijos, todėl regionai patyrė pražūtingą stichijos poveikį.

Anhui provincijoje medis užkrito ant moters, važiavusios elektriniu dviračiu. Deja, nuo patirtų sužalojimų ji mirė.

Staigi stipri kruša Nankine, Dziangsu provincijoje, padarė didelę žalą transporto priemonėms, infrastruktūrai ir žemės ūkio naudmenoms.

O Nančango apygardoje, Dziangsi provincijoje, dėl smėlio audros oro kokybės indeksas pasiekė 1 240 µg/m³. Tai 82 kartus viršija vidutinę paros normą - 15 µg/m³, rekomenduojama PSO, o tai šioje vietovėje pasitaiko labai retai.

Pietų Korėja

Dėl iš šiaurės atkeliavusio ciklono oro sąlygos staiga pasikeitė ir Pietų Korėjoje. Jau balandžio 12 d. temperatūra daugelyje regionų siekė beveik +25 °C, tačiau kitą dieną smarkiai atvėso. Seule ryte termometrų stulpeliai nukrito iki +1,1 °C, o dėl stipraus vėjo juntama temperatūra buvo -2,4 °C.

Sniegas balandžio mėnesį - retas ir šokiruojantis reiškinys Seule, Pietų Korėjoje

Didmiesčio teritorija taip pat buvo didelės dulkių koncentracijos zonoje, kurią atnešė vėjas iš Kinijos ir Mongolijos dykumų.

Tačiau labiausiai Seulo gyventojus sukrėtė sniegas, iškritęs Songdongo rajone taip vėlai balandžio viduryje. Nuo balandžio 12 d. vakaro iki balandžio 13 d. ryto iškrito iki 0,6 cm sniego. Tai pirmas toks atvejis per 118 orų stebėjimo metų.

Be šalto oro, lietaus ir sniego, ciklonas į Yeosu, Yangyang, Busan ir Hwaseong miestus atnešė 30 me/s vėjo gūsius. Jis vertė medžius iš šaknų ir griovė reklaminius stendus, keldamas pavojų pėstiesiems ir transporto priemonėms.

Rusija

Balandžio 13 d. prasti orai užklupo ir Primorsko kraštą.

Labiausiai nukentėjo Chasansko rajonas, Nachodkos ir Fokino miestai bei Čugujevkos kaimas. Lazovskio rajone per 12 valandų iškrito iki 44 mm kritulių. Tačiau daugiausia žalos pridarė uraganinis vėjas, kurio greitis Vladivostoke siekė 29 m/s, o Petro Didžiojo įlankos kyšuliuose - 39 m/s. Jis plėšė stogus, laužė tvoras, vertė medžius ir kelio ženklus. Buvo apgadinti pastatų fasadai. Apie 9 000 regiono gyventojų liko be šviesos.

Stiprus audros vėjas niokoja pastatus, Primorsko kraštas, Rusija

Tai ne pirmas kartas šiais metais, kai Sibire įsivyrauja nesezoniniai, neįprastai karšti orai. Balandžio 12-14 d. regiono pietuose buvo sumušta daug temperatūros rekordų, kai kurie iš jų - pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius.

Chemalio kaime buvo užfiksuoti dienos rekordai: balandžio 12 d. - Tmax = +30,5 °C; balandžio 13 d. oras sušilo iki neįsivaizduojamų anksčiau +31,7 °С, t. y. beveik 22 laipsniais daugiau už daugiametį vidurkį; balandžio 14 d. - Tmax = +28,5 °С.

Pirmą kartą stebėjimų istorijoje 30 laipsnių karščio banga Sibire užfiksuota taip anksti, balandžio pirmoje pusėje.

Net naktį buvo neįprastai šilta. Pavyzdžiui, Omske balandžio 11 ir 12 d. vietoj šiam laikui būdingos minusinės temperatūros (-1 °C) buvo atitinkamai +13,2 °C ir +12,6 °C.

Balandžio 12 ir 13 d. Novosibirske buvo sumušti paros šilumos rekordai - oras sušilo atitinkamai iki +26 °C ir +23,2 °C, nors paprastai balandžio mėnesį temperatūra neviršija +8 °C. Pažymėtina, kad nuo kovo pabaigos oro temperatūra čia nuolat viršija klimato normas.

Abakano mieste balandžio 14 d. paros rekordas buvo viršytas iš karto 6,5 °С: temperatūra siekė +28,9 °С (ankstesnis paros rekordas - +22,4 °С - buvo užfiksuotas 2008 m.)).

Žmonės, nustebinti tokios gamtos anomalijos, fotografavosi su marškinėliais ir šortais dar plikų medžių ir ledu padengtų vandens telkinių fone.

Tuo pat metu šalies pietuose buvo neįprastai šalta. Po beveik vasariško kovo, kai Krasnodaro krašte, Stavropolyje ir Adygėjoje temperatūra pakilo iki +20 °C, staiga vėl užklupo šalnos ir sniegas. Kai kuriuose Adygėjos Respublikos rajonuose sniego pusnų aukštis pasiekė 36 cm. Šioms vietovėms tai neįtikėtinas reiškinys.

Netikėtai Rusijos pietus ir centrą užklupusios šalnos padarė didelę žalą žemės ūkiui. Rusijos sodininkų sąjungos vertinimais, abrikosų, persikų ir vyšnių derliaus nuostoliai gali siekti iki 40 %.

Netikėtas sniegas iškrito Stavropolio regione po šilto kovo, Rusija

Tadžikija

Balandžio 13 d. 9.24 val. Lietuvos laiku 5,9 balo stiprumo žemės drebėjimas įvyko Tadžikistano Rašto rajone, 160 km į šiaurės rytus nuo Dušanbės miesto. Nepaprastųjų situacijų komiteto duomenimis, apgadinta šimtai statinių, o 94 gyvenamieji namai visiškai sugriauti.

Sugriautas pastatas - M 5,9 balo žemės drebėjimo padariniai Tadžikistano Rašto rajone

Deja, trejų metų vaikas žuvo, kai jį prispaudė namo sienos nuolaužos.

Per dieną įvyko 4 pakartotiniai smūgiai, kurių stiprumas viršijo 3 balus.

Žemės drebėjimas buvo juntamas ir kaimyninėse šalyse: Uzbekistane, Kirgizijoje ir Kazachstane.

Turkija

Galingas šaltasis frontas sukėlė didelį šaltį, sniegą ir stiprias audras mažiausiai 25 šalies provincijose.

Centrinės Anatolijos regione esančiame Aksarajaus mieste temperatūra per kelias dienas nukrito nuo +26 °C iki -3 °C.

Stambulas patyrė didžiausią audros smūgį. Audra nuplėšė stogus ir išvertė medžius. Dėl staigaus vėjo pasikeitimo abiejuose miesto oro uostuose negalėjo leistis lėktuvai, todėl kilo pavojus, kad dėl degalų trūkumo gali kilti avarinė situacija.

Šalies sostinę Ankarą per naktį padengė sniego sluoksnis, o vėjo greitis siekė iki 60 km/h.

Sniegas užklupo centrinę ir vakarinę Anatoliją. Balandžio 13 d. Aglos rajone, Kastamonu provincijoje, sniego storis viršijo 50 centimetrų, o kalnų kaimuose priartėjo prie 80 centimetrų. Transporto priemonės įstrigo sniege, buvo paralyžiuotas susisiekimas provincijoje.

Turkiją užklupo gausūs sniego krituliai

Tai paveikė pagrindinius šalies žemės ūkio regionus. Balandžio 10-12 d. temperatūra kai kur nukrito iki -15 °C. 

Žemės ūkio departamento duomenimis, šalį užklupo vienas pražūtingiausių šalčių istorijoje.

Ypač smarkiai nukentėjo lazdyno riešutai - pagrindinis Turkijos eksporto produktas, iš kurio šalis kasmet gauna apie 2 mlrd. dolerių pajamų. Verta paminėti, kad Turkija yra didžiausia pasaulyje šių riešutų augintoja - jai tenka trys ketvirtadaliai visos pasaulinės produkcijos.

Malatijos provincijoje šalnos padarė didelę žalą abrikosų plantacijoms - nuostoliai vertinami šimtais milijonų dolerių. O Manisoje nukentėjo daugiau kaip 75 proc. vynuogynų. Taip pat nukentėjo graikiniai riešutai, migdolai, saulėgrąžos, bulvės ir dekoratyviniai augalai.

Sniegas ir šalnos Turkijoje: pražūtingi padariniai sodams

Indija

Šiaurinės Indijos valstijos - Utar Pradešas, Biharas, Džharkhandas - susiduria su tragiškais mirtinų audrų padariniais.

Nuo balandžio 12 d. dėl liūčių, potvynių ir žaibų smūgių vos per vieną dieną žuvo mažiausiai 102 žmonės.

Mirtinos audros Indijoje padariniai

Daugiausia aukų užfiksuota Biharo valstijoje, kur žuvo 82 žmonės. Dėl netinkamos perspėjimo apie nelaimes sistemos įspėjimas apie artėjančią audrą nepasiekė kaimo vietovėse gyvenančių žmonių, ir jie buvo užklupti dirbantys laukuose. Deja, dėl to ir žuvo tiek daug žmonių. Nelaimė padarė didelę žalą valstijų energetikai ir infrastruktūrai.

Nuo balandžio 11 d. dėl audros ir dulkių audros Delyje buvo atšaukti ir atidėti skrydžiai Indiros Gandhi tarptautiniame oro uoste, tūkstančiai keleivių liko įstrigę.

Smarki audra taip pat sukėlė chaosą kaimyniniame Nepale. Nepalo nacionalinės nelaimių valdymo tarnybos duomenimis, dėl žaibų ir liūčių žuvo mažiausiai aštuoni žmonės.

Irakas

Balandžio 14 d. Saudo Arabijos šiaurėje susiformavusi stipri dulkių audra pasiekė pietinius ir centrinius šalies regionus. Labiausiai nukentėjo Basros, Muthianos ir Maysano provincijos.

Diena virto naktimi, matomumas kai kur buvo nulinis. Tai sukėlė eismo nelaimes ir sustabdė Bagdado, Basros ir Nadžafo miestų tarptautinių oro uostų darbą.

Iraką užklupo didžiulė dulkių audra, matomumas beveik lygus nuliui

Tačiau labiausiai dulkių audra paveikė žmonių sveikatą. Per dieną daugiau kaip 3700 žmonių kreipėsi į medicinos centrus dėl dusimo simptomų. Daugelis jų, įskaitant vaikus, buvo paguldyti į ligoninę. Nelaimė taip pat paveikė kaimynines šalis - Iraną ir Kuveitą. Irano Chuzestano provincijoje balandžio 15 dieną teršalų, kurių dalelių dydis siekia iki 10 mikrometrų, koncentracija ore vietomis viršijo leistiną ribą net 67 kartus. Kuveite užfiksuoti didesni nei 80 km/h vėjo gūsiai, dėl kurių kai kuriose šalies dalyse nutrūko elektros energijos tiekimas.

Šiandien, kai vis daugiau žmonių patys tampa vis dažnesnių stichinių nelaimių ir anomalijų liudininkais, į žiniasklaidos erdvę ir toliau metama dezinformacija. Žiniasklaida nepaaiškina, kas lemia vis dažniau pasitaikančias stichines nelaimes. Mums neparodomi svarbūs faktai. O svarbiausia - nesako, kad jau yra sprendimas, kaip sustabdyti kataklizmų progresavimą ir užkirsti kelią blogiausiam scenarijui.

Vietoj to mus užmigdo: „Taip jau buvo nutikę anksčiau“, „Kol kas viskas normos ribose“, „Nieko baisaus nevyksta“.

Kadaise į tokias nesąmones buvo galima tiesiog nekreipti dėmesio. Bet tik ne šiandien!

Šiandien kaina per didelė, nes kalbame apie visos žmonijos ateitį.

Kodėl, matydami, kas vyksta, daugelis žmonių ir toliau tiki pasakomis?

Ar jie mano, kad tai jų nepalies? Ar jie gyvena kitoje planetoje?

Juk kiekvienas turi artimų žmonių, šeimas ir vaikų. Adekvatus žmogus, sužinojęs apie grėsmę, perduoda informaciją ir ieško išeities. Jei norime apsaugoti gyvybę planetoje, turime tiesiogiai kalbėti apie tikrąjį pavojų: apie pasaulinius geologinius ir klimato pokyčius, apie Žemės gelmėse vykstančius procesus.

Daugelis žmonių jaučiasi bejėgiai - tarsi nuo jų niekas nepriklausytų. Bet taip nėra.

Nuo kiekvieno iš mūsų priklauso milijardų žmonių, įskaitant ir tų, kuriuos labiausiai mylime, gyvenimai.

Šio straipsnio vaizdo versiją galite peržiūrėti čia: