Žemės siūlės braška: M7,7 balo žemės drebėjimo Mianmare ypatumai ir padariniai

Kovo 28 d. centrinėje Mianmare įvyko griaunantis 7,7 balo žemės drebėjimas, kuris buvo juntamas daugelyje Pietryčių Azijos šalių: Tailande, Kinijoje, Indijoje, Vietname ir Bangladeše. Epicentras buvo netoli Mandalajaus – miesto, kuriame gyvena daugiau nei 1 milijonas žmonių. Žemės drebėjimo židinys buvo 10 km gylyje, todėl smūgis buvo itin galingas. Centrinėje ir šiaurės vakarų šalies dalyje sugriuvo arba buvo smarkiai apgadinta daugiau nei 10 000 pastatų. Sugriauti keliai ir tiltai, nukentėjo šventyklos, mečetės ir šimtmečius menantys istoriniai paminklai. Mandalajaus tarptautinis oro uostas nustojo veikti dėl dispečerinės bokšto griūties. Visiškai nutrūko elektros energijos tiekimas ir telefono ryšys.

Geležinkelio bėgiai buvo taip sulenkti, tarsi jie būtų pagaminti ne iš metalo, o iš plastilino. Nuslinkę nuošliaužos atkėlė kai kuriuos regionus nuo išorinio pasaulio. Visa tai apsunkino ar padarė neįmanomu gelbėtojų ir humanitarinės pagalbos atvykimą laiku. Dėl specializuotos įrangos trūkumo gelbėtojams ir po griuvėsiais įstrigusių žmonių artimiesiems teko rankomis ardyti griuvėsius, esant vandens ir maisto trūkumui bei dienos temperatūrai, viršijančiai 40 °C.

Remiantis oficialiais balandžio 2 d. duomenimis, žuvo 3 003 žmonės, o daugiau nei 4 600 buvo sužeisti. Tačiau tikrąjį griovimų mastą ir aukų skaičių galima tik spėlioti. Neįmanoma žodžiais perteikti visos regiono tragedijos sunkumo. Daugelis ligoninių buvo sugriautos, medikai teikė pagalbą nukentėjusiesiems tiesiog gatvėse. Po griuvėsiais likusių žuvusiųjų kūnai pradėjo irti karštyje.

Žemės drebėjimas dar labiau pablogino ir taip katastrofišką humanitarinę situaciją šalyje. Šis seisminis įvykis tapo ne tik vienu galingiausių per pastaruosius 100 metų šalies istorijoje, bet ir patraukė specialistų dėmesį dėl savo neįprastų parametrų. Žemės drebėjimas sukėlė iki 400 km ilgio plyšį palei Sagaingo lūžį, kuris eina iš šiaurės į pietus per Mianmaro centrą. Be to, uolienų plyšimo greitis buvo panašus į viršgarsinio reaktyvinio lėktuvo greitį.

Seismologas iš Helmholco geosciencijų centro apibūdino šį žemės drebėjimą kaip superslinkį – labai retą seisminių įvykių tipą, kai plyšimo energija juda žeme itin greitai. Superslinkio efektas gali koncentruoti seisminę energiją prieš plyšimą, kas sustiprina griovimus net dideliu atstumu nuo epicentro. Tai patvirtina griūtys Bankoke, Tailando sostinėje, esančioje maždaug 1 000 km nuo epicentro. Žemės drebėjimas sugriovė statomą 30 aukštų dangoraižį, nusinešdamas mažiausiai 22 žmonių gyvybes, o dar daugiau nei 70 liko įstrigę po pastato griuvėsiais. Dangoraižiai taip smarkiai siūbavo, kad vanduo iš baseinų ant stogų didžiulėmis bangomis liejosi į išorę ir net pargriovė kai kuriuos žmones. Tūkstančiuose pastatų atsirado įtrūkimų.

Pažymėtina, kad šių metų kovo pabaigoje planetoje buvo užfiksuotas staigus seisminės veiklos padidėjimas. Per 12 dienų buvo užregistruota 11 žemės drebėjimų, kurių stiprumas viršijo 6 balus. Apie tai ir kitas stichines nelaimes, įvykusias per savaitę nuo kovo 26 d. iki balandžio 1 d., žiūrėkite tolesniame vaizdo įraše.

Kataklizmai stiprėja, ir tai jau neįmanoma nepastebėti. Vis daugiau žmonių suvokia ir mato: kažkas vyksta ne taip; jie diskutuoja, dalijasi savo istorijomis. Net komentaruose po naujienomis apie gamtos katastrofas matyti, kaip tai jaudina ir rūpi žmonėms, kokį atgarsį sukelia kiekvienam neabejingam žmogui iš bet kurios planetos vietos. Taip pat norime nuoširdžiai padėkoti mūsų žiūrovams už atidžius, apgalvotus ir labai šiltus komentarus po vaizdo įrašais. Ačiū, kad rodote paramą ir užuojautą tiems, kurie jau nukentėjo nuo kataklizmų.

Bet štai kas keista: daugelis fiksuoja atskirus įvykius, bet nesudeda jų į bendrą paveikslą. Mato pasekmes, bet nesusimąsto apie priežastis. Ir svarbiausia – nemato išeities. O ji yra, ir būtent apie tai kiekvienas mūsų vaizdo įrašas! Kodėl taip? Gal visi laukia, kad vieną dieną įsijungs naujienas, o ten – paruoštas sprendimas? Ar dar geriau – kad kataklizmai daugiau nebekels grėsmės mūsų planetai? Bet taip tai neveikia. Apie gamtos katastrofų problemą, tikrąsias priežastis ir sprendimus rimtai pradės kalbėti aukštose tribūnose tik tada, jei patys žmonės pareikalaus atsakymų ir veiksmų. Kol kas šią informaciją skleidžia tik nedaugelis – mokslininkai, tyrėjai, savanoriai. Mes džiaugiamės būdami tarp tų, kurie netylime. Ir tikimės, kad jūs taip pat prisijungsite.