Klimato katastrofų planetoje apžvalga nuo 2025 m. spalio 29 d. iki lapkričio 4 d.

Indijoje sužeisti du milijonai žmonių; Brazilijoje apgadinta 90 % namų; Australijoje – 8 milijonai žaibų.

Stichijos nustojo daryti pauzes, žaibai siaučia vienas po kito. 

Šiandienos apžvalgoje matysite tragiškus įvykius, kurie paveikė žmones visuose žemynuose 2025 m. spalio 29 d. – lapkričio 4 d. savaitę.

Paragvajus

Lapkričio 1 d. San Pedro departamentą užklupo galinga kruša. Audra ypač paveikė Itacurubi del Rosario ir San Estanislao rajonus, kur golfo kamuoliuko dydžio krušos gabalai pramušė stogus, išdaužė langus ir apgadino automobilius.

Smarki kruša užklupo San Pedro departamentą Paragvajuje

Gatvės ir laukai paveiktose teritorijose buvo padengti iki 25 cm storio ledo sluoksniu. Audra visiškai sunaikino maniokų ir kukurūzų derlių, pražudė daugybę naminių paukščių. Preliminariais skaičiavimais, stichija padarė didelę ekonominę žalą. Vietos gyventojai pastebi, kad tokio intensyvumo oro reiškinys regione stebimas pirmą kartą.

Brazilija

Nuo lapkričio 1 d. ta pati audrų sistema siaubė ir Braziliją. Labiausiai nukentėjo Paranos ir San Paulo valstijos.

Paranos valstijoje, Santo Antonio da Platinos savivaldybėje, vėjo greitis siekė 91 km/h, o Kornélio Prokopio – 95 km/h, apgadindamas stogus ir išvartydamas medžius. Apgadinta daugiau nei 3200 namų. Dešimtys tūkstančių žmonių liko be elektros.

Santa Elenos mieste iškrito beveik mėnesio kritulių kiekis: 138,6 mm. (vidutinė mėnesio norma lapkričio mėnesį yra 150 mm). Didelė kruša užfiksuota septyniose savivaldybėse.

Žandaja do Sul mieste krušos gabalai buvo apelsino dydžio ir svėrė daugiau nei 100 g.

Brazilijoje iškrito didelė kruša

Pitangueiras savivaldybėje ledo gabalai apgadino maždaug 90 % gyvenamųjų pastatų, paliekant be namų dešimtis žmonių. Gatvės buvo užlietos ir nuklotos nuolaužomis. Gelbėtojams tęsiant darbą, miestą užklupo dar viena kruša, trukusi apie 10 minučių. Tai dar labiau padidino žalą ir gerokai apsunkino gelbėtojų darbą.

Campo Morão savivaldybėje dvi šeimos liko be namų: vieną namą užliejo purvas, o ant kito užvirto medis. Stiprus vėjas taip pat apgadino miesto rotušę.

Santa Casa ligoninėje buvo užlieti keli skyriai, įskaitant gimdymo skyrių. Dėl smarkaus lietaus ir užsikimšusių latakų įgriuvo dalis „Muffato“ prekybos centro lubų.

Mandaguasu savivaldybėje buvo užlieta mobili greitosios medicinos pagalbos stotis ir skubios pagalbos skyrius.

Lapkričio 2 d. San Paulo valstiją ištiko stichinė nelaimė. Rimčiausias incidentas įvyko Regentės Feichó mieste. Studentų vakarėlio metu daugiau nei 100 km/h (62 mylių per valandą) greičio audros vėjas sugriovė dalį scenos ir didelės palapinės stogą. Vienas žmogus žuvo, dešimtys buvo sužeisti.

Afganistanas

Lapkričio 3 d. naktį, 00:59 LT laiku, Afganistane, Taškurgano tarpeklio (Samanghano provincija) rajone, įvyko galingas 6,3 balo žemės drebėjimas. Židinys buvo 28 km gylyje.

M6.3 žemės drebėjimo pasekmės Afganistane

Požeminiai smūgiai buvo juntami šiaurinėje šalies dalyje: Balcho, Samangano, Sar-e Pulo, Kundūzo, Džavzjano, Badachšano ir Farjabo provincijose, įskaitant sostinę Kabulą.

Deja, daugelis pastatų regione nebuvo suprojektuoti taip, kad atlaikytų seisminius smūgius, todėl padaryta žala buvo didelė. Vos viename Badachšano provincijos Šahri Bozorgo rajono kaime buvo apgadinta arba visiškai sugriauta apie 800 namų.

Mazari Šarifo mieste buvo apgadinta garsioji Mėlynoji mečetė – viena svarbiausių islamo šventovių Afganistane ir piligrimystės centras, susijęs su Imamu Ali.

Dabartinė Mėlynoji mečetė ir mauzoliejus Mazari Šarife, maždaug 523 000 gyventojų turinčiame mieste, datuojami XV amžiumi ir musulmonų gerbiami kaip šventa vieta. Mauzoliejus čia iš pradžių buvo pastatytas XII amžiuje, nes buvo manoma, kad jame yra Ali ibn Abu Talibo, pranašo Mahometo (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaima) žento, palaikai.

Mėlynoji mečetė Afganistane buvo apgadinta žemės drebėjimo

Dėl žemės drebėjimų nutrūko elektros tiekimas dėl apgadintų elektros linijų iš pagrindinių šalies energijos tiekėjų – Uzbekistano ir Tadžikistano.

Žemės drebėjimas taip pat sukėlė nuošliaužą, kuri užblokavo pagrindinį kalnų greitkelį per Taškurgano tarpeklį, jungiantį šiaurines šalies provincijas su sostine.

Pasak Nacionalinės nelaimių valdymo agentūros, iki lapkričio 4 d. per nelaimę žuvo 24 žmonės. Daugiau nei 800 buvo sužeista, 25 iš jų – kritinės būklės. Tikslų žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių buvo sunku nustatyti dėl interneto ryšio trūkumo atokiose vietovėse.

Kenija

Lapkričio 1 d. smarkios liūtys sukėlė didelę nuošliaužą Elgeyo Marakwet apygardoje vakarų Kenijoje.

Purvo srautai sunaikino daugiau nei 1000 namų, užblokavo kelius ir visiškai izoliavo nukentėjusią teritoriją nuo išorinio pasaulio.

Kenijoje per galingą nuošliaužą sugriuvo daugiau nei tūkstantis namų

Dvidešimt penki sunkiai sužeisti žmonės buvo nugabenti į ligoninę.

Paieškos ir gelbėjimo operacijoms atlikti buvo dislokuotos kariuomenės pajėgos ir keturi orlaiviai, tačiau pastangos buvo ne kartą sustabdytos dėl staigių potvynių.

Iki lapkričio 3 d. dėl nuošliaužos žuvo 26 žmonės, o dar 25 vis dar dingę be žinios.

JAV

Spalio 30 d. šiaurės rytų Jungtines Valstijas užklupo galinga audra su gūsingais vėjais ir smarkiu lietumi. Audra paveikė Niujorko, Naujojo Džersio, Konektikuto ir Pensilvanijos valstijas.

Niujorko miestas nukentėjo ypač smarkiai. Lietus užklupo staiga, kai kuriose vietovėse per valandą iškrito iki 25 mm lietaus. O Centriniame parke per parą iškrito 46,5 mm kritulių – tai rekordas šiai datai per pastaruosius 100 metų.

Miesto drenažo sistema buvo perpildyta. Nukritę lapai dar labiau pablogino padėtį. Darbininkai išvalė lietaus kanalizaciją, tačiau vanduo atnešė šiukšlių ir vėl užkimšo kanalizaciją.

Vos per kelias valandas pagalbos tarnybos gavo daugiau nei 800 su potvyniais susijusių iškvietimų.

Smarkus lietus Niujorko gatves pavertė upėmis ir sutrikdė eismą, JAV

Du žmonės žuvo užtvindytuose rūsiuose Brukline ir Manhatane.

Viešojo transporto paslaugos buvo paralyžiuotos. Metro buvo iš dalies uždarytas. Trys pagrindiniai Niujorko regiono oro uostai patyrė didelę žalą, dėl kurios buvo atšaukta daugiau nei 1200 skrydžių. Maždaug 15 000 namų ūkių liko be elektros.

Šiaurinėje Naujojo Džersio dalyje kritulių kiekis kai kuriose vietose siekė beveik 70 mm, o stiprus vėjas nuplėšė dvi baržas nuo švartavimosi vietų ir išmetė jas į krantą.

Filadelfija, Pensilvanija, taip pat nukentėjo: audros metu ant automobilio užvirto medis, vairuotojas žuvo.

Australija

Lapkričio 1 d. rytų Australiją užklupo galingų perkūnijų serija.

Smarkiausiai nukentėjo Kvinslando valstija ir šiaurinės Naujojo Pietų Velso teritorijos.

Kruša netikėtai užklupo Esko miestą mokyklos mugės metu, sužeisdama devynis žmones. Moteris patyrė galvos ir kaklo traumas ir buvo paguldyta į ligoninę. Dar keli žmonės buvo sužeisti stiklo šukių. Milžiniški ledo gabalai smarkiai apgadino saulės baterijas ant stogų.

Kruša Australijoje apgadino saulės baterijas

Nukentėjusių vietovių gyventojai teigė, kad tokių nuniokojimų jie dar niekada nėra matę.

Krušos gabalai iki 9 cm dydžio Prateno mieste išdaužė langus, apgadino automobilius ir stogus.

Australijos meteorologijos biuro duomenimis, audros metu vėjo greitis siekė 104 km/h. Kai kuriose vietose užfiksuota 250 000 žaibų.

Verta paminėti, kad, remiantis Pasaulinio žaibų stebėjimo tinklo (DTN) duomenimis, nuo spalio 27 d. iki lapkričio 2 d. Australijoje buvo stebimas didelis perkūnijų aktyvumas – maždaug 8 milijonai žaibų, iš kurių daugiau nei 4 milijonai įvyko Kvinslande.

Rusija

Lapkričio 1-osios vakarą Novosibirską užklupo galinga audra, kurios vėjo gūsiai siekė iki 25 m/s. Be elektros liko keletas miesto mikrorajonų ir vasarnamių gyvenviečių. Pliuščichos gyvenamajame komplekse škvalas išplėšė balkono stiklus ir jie nukrito. Laimei, tuo metu šalia nieko nebuvo.

Akademgorodoke vėjas ant kelio nuvertė didžiulę pušį, užblokuodamas greitosios pagalbos automobilio privažiavimą. O miesto Lenino rajone nuvirtusi eglė sužeidė pro šalį einančią pagyvenusią porą; jie buvo paguldyti į ligoninę.

Vėliau audra užklupo Kuzbasą. Lapkričio 2 d. naktį iki 22 m/s greičio vėjo gūsiai plėšė stogus ir išvartė medžius, palikdami be elektros daugiau nei 22 000 žmonių 54 gyvenvietėse. Anžero-Sudženske iš dalies įgriuvo kelių pastatų, įskaitant mokyklą, stogai, o Kemerove škvalas sunaikino statybvietės pastolius. Audra taip pat sukėlė gaisrus: Gurevskio rajone kilo gaisras dėl pažeistų elektros linijų, o kitur vėjas apsunkino sausos žolės gaisrų gesinimą.

Gaisras Kemerovo srities Gurevskio rajone kilo po smarkios audros, Rusija

Lapkričio 1 d. stichijos paveikė ir Sachalino srities Pietų Kurilų rajoną. 

Smarkus vėjas, kurio gūsiai siekė iki 50 m/s, plėšė stogus ir apgadino daugiabučių fasadus. Kai kuriuose iš jų, anot liudininkų, viršutiniuose aukštuose pradėjo atsirasti nuotėkių. Dešimtys pastatų liko be elektros.

Indija

Spalio 28 d. atogrąžų ciklonas Monta, kurio vėjo gūsiai siekė iki 110 km/h, kartu su liūtimis smogė rytinei Indijos pakrantei. Labiausiai nukentėjo Andhra Pradešo, Telanganos ir Odišos valstijos. 

Prevencinės evakuacijos iš pakrančių zonų padėjo išvengti masinių aukų, tačiau žala padaryta milžiniška.

Andhra Pradešo valstijoje, kuriai audra smogė labiausiai, žuvo trys žmonės. Ciklonas paveikė beveik 2 milijonus gyventojų. Valdžia įkūrė laikinų stovyklų tinklą, kuriame apsigyveno 136 000 žmonių.

Rytų Godavario rajone galingos bangos sunaikino ištisus žvejų kaimelius, palikdamos žmones be namų.

Tropinis ciklonas „Monta“ Indijoje siaučia su smarkiomis liūtimis

174 000 ūkininkų patyrė didelių nuostolių, po vandeniu atsidūrėi paukštininkystės, gyvulių ir žuvų ūkiai. Žuvo daugiau nei 2200 gyvulių.

Stichija visiškai sunaikino maždaug 38 000 hektarų dirbamos žemės, o dar 138 000 hektarų pasėlių buvo apsemta, įskaitant ryžius, kukurūzus, bananus, medvilnę ir kitus augalus.

Buvo apgadinta daugiau nei 4800 kilometrų kelių, daugiau nei 300 tiltų ir pralaidų.

Skrydžiai buvo atšaukti trijuose tarptautiniuose oro uostuose, o Pietų centrinis geležinkelis sustabdė mažiausiai 120 traukinių eismą.

Indijoje po ciklono „Monta“ užtvindyti geležinkelio bėgiai

Prakasamo rajone dėl kanalo protrūkio buvo užtvindyta beveik 9 kilometrų drėkinimo sistemos tunelių, kuriuose tuo metu dirbo apie 250 darbuotojų. Laimei, visi buvo išgelbėti.

Elektros tinklas nukentėjo itin smarkiai – vėjas nuvertė daugiau nei 3000 perdavimo bokštų ir apgadino daugiau nei 26 000 transformatorių.

Kalnuotuose Odišos regionuose nuošliaužos ir nuvirtę medžiai užblokavo kelius, atkirsdami prieigą prie atokių kaimų.

Koraputo rajone buvo sugriauta daugiau nei 300 namų. Didelės žalos patyrė ir valstijos žemės ūkis. Buvo užlieti medvilnės ir daržovių laukai, sukeliant grėsmę būsimam derliui ir tūkstančių šeimų pajamoms.

Indijoje po ciklono „Monta“ kilo potvyniai

Ciklonui „Monta“ judant į sausumą, Telanganos valstijoje kilo didžiulis lietus ir potvyniai, buvo sunaikinti keliai ir izoliuojantos ištisos teritorijos.

Varangalo ir Hanumakondos miestuose per parą iškrito daugiau nei 300 mm lietaus, o Kalledos kaime – 367 mm.

Šioje valstijoje žuvo mažiausiai šeši žmonės, tarp jų – moteris, kurią nunešė srovė, kai ji bandė pereiti užtvindytą tiltą. Varangale prie lovos prikaustytas vyras nuskendo, kai jo namus iš gatvės užliejo vanduo.

Šalys jau patiria milžiniškus nuostolius dėl stichinių nelaimių: biudžetai skiria milijardus infrastruktūros atkūrimui, kompensacijoms ir pagalbai nukentėjusiems regionams, o kai kurios valstybės, nesugebėdamos susidoroti su milžiniškais nuostoliais, yra priverstos prašyti tarptautinės pagalbos.

Tačiau didėjant stichinių nelaimių sinchronizacijai skirtinguose regionuose, finansinio saugumo tinklas bus išsekęs, ir kiekviena šalis turės kovoti už savo išlikimą.

Nacionalinės ekonomikos yra sudėtingos ir inertiškos sistemos. Jos nesugriūva akimirksniu, net ir stichinių nelaimių paveiktos. Šiuo metu stichinių nelaimių pasekmės pirmiausia tenka paprastiems žmonėms – tiems, kurie praranda namus, turtą ir artimuosius. Tačiau pasaulis reaguoja lėtai. O klimato kaita taps prioritetu tik tada, kai didelės korporacijos pradės prarasti dideles pinigų sumas. Deja, mūsų visuomenėje materialinės vertybės yra svarbesnės už žmogiškąsias vertybes.

Tačiau jei niekas nepasikeis, vis dažnėjančios stichinės nelaimės nuniokos net ir stabiliausių šalių ekonomiką – tai reiškia, kad vėl kentės paprasti žmonės.

Todėl negalime laukti, kol tie, kurie „ten viršuje“, imsis veiksmų. Mes, žmonės, esame tie, kuriems labiausiai rūpi mūsų ateitis, todėl mūsų užduotis – klimato kaitos darbotvarkę paversti svarbiausiu prioritetu.

Kas nutiks pasauliui, jei nespręsime šios problemos dabar? Klausimas lieka atviras, tačiau vienas dalykas aiškus: nesiėmus didelio masto ir savalaikių veiksmų, pasekmės bus pražūtingos visai žmonijai.

Šio straipsnio vaizdo versiją galite rasti čia: