Planetos klimato katastrofų apžvalga nuo 2025 m. spalio 22 d. iki 28 d.

Paskutinė spalio savaitė tapo viena iš labiausiai niokojančių šiais metais. Karibuose siautė 5 kategorijos tropinis uraganas „Melissa“.

Per tris dienas planetą sukrėtė 6 požeminiai smūgiai, kurių stiprumas siekė 6,0 ir daugiau balų.

O krituliai Vietname beveik viršijo istorinį pasaulio rekordą.

Apie šiuos ir kitus klimato reiškinius praėjusią savaitę, nuo 2025 m. spalio 22 d. iki 28 d., skaitykite toliau.

Taip pat šiandien atsakysime į komentarą, kuris pasitaiko beveik po kiekvienu leidiniu.

Tropinis uraganas „Melissa“

Spalio 28 d. ryte tropinis uraganas „Melissa“, pasiekęs 5 kategoriją, su beveik 300 km/h greičio vėjais nusiaubė Jamaikos pakrantę netoli New Hope miesto. Jis tapo galingiausia audra per visą 174 metų regiono stebėjimų istoriją.

Ore skraidė šakos ir nuolaužos, pastatams buvo nuplėšti stogai, o gatvės virto šėlstančiomis srovėmis.

Nuniokojimas ir chaosas gatvėse po tropinės audros „Melissa“ praūžimo Jamaikoje

Audra užtvindė senovinio Black River uosto gatves. Beveik visiškai po vandeniu atsidūrė ir Šv. Elžbietos apygarda, kuri yra pagrindinis šalies žemės ūkio centras. Kelios šeimos buvo atkirstos nuo išorinio pasaulio, gelbėtojai negalėjo jų pasiekti.

Niokojančio uragano siena praėjo ir virš Montego Bay – trečio pagal dydį miesto ir pagrindinio šalies turizmo centro. Viešbučiai buvo užtvindyti – vanduo liejosi nuo lubų kaip krioklys.

Daugiau nei 77 % salos gyventojų, tai yra 540 000 vartotojų, liko be elektros ir ryšio.

Apie 15 000 žmonių pasislėpė prieglobsčiuose.

Visa Jamaikos teritorija buvo paskelbta nelaimės zona. Vietiniai gyventojai apibūdino tai, kas vyko, kaip sceną iš katastrofų filmo: palmės, sulaužytos kaip degtukai, išplauti keliai ir namai, stovintys iki langų vandenyje.

Tropinio uragano „Melissa“ sukeltos liūtys užtvindė gyvenamuosius rajonus Jamaikoje

Remiantis spalio 31 d. duomenimis, Jamaikoje stichija nusinešė 19 žmonių gyvybes.

Antroji šalis, kuriai teko tiesioginis uragano smūgis, buvo Kuba. Čia jis atnešė smarkias liūtis ir audras. Prevenciškai buvo evakuota daugiau nei 735 000 žmonių, ypač iš žemumų ir pakrančių rajonų. Buvo užfiksuoti potvyniai, stogų ir elektros linijų sugadinimai.

Uraganas „Melissa“ paveikė ir kitas Karibų jūros baseino šalis, palikdamas po savęs chaosą ir žmonių aukas.

Į Haitį jis atnešė liūtis ir stiprius vėjus.

Kelių griūtis Haityje po staigaus potvynio, kurį sukėlė uraganas „Melissa“

Pti-Goav mieste iš krantų išsiliejusi upė užtvindė namus ir tiltus. Remiantis oficialiais duomenimis, spalio 31 d. šalyje žuvo mažiausiai 30 žmonių, taip pat yra dingusių be žinios.

Potvyniai ir nuošliaužos sunaikino kelius, dėl to daugelis kaimų tapo neprieinami gelbėtojams. Haičio valdžia šią situaciją pavadino „nacionaline nelaime“.

Dominikos Respublikoje vienas žmogus žuvo, dar vienas dingo be žinios. Dėl stichijos sukeltų vandentiekio sistemų gedimų mažiausiai 1 270 000 gyventojų liko be prieigos prie gėlo vandens.

Uraganas „Melissa“ sukėlė katastrofišką potvynį Dominikos Respublikoje

„Melissa“ tapo vienu iš galingiausių uraganų Atlanto vandenyne per visą stebėjimų istoriją.

Turkija

Spalio 27 d., vėlai vakare, 22:48 LT laiku, Balikesir provincijos Sindirgio rajoną supurtė galingas 6,1 balo žemės drebėjimas. Jo epicentras buvo vos 5,99 kilometro gylyje.

Požeminiai smūgiai buvo juntami ne tik netoliese esančiose Izmiro, Stambulo, Bursos, Tekirdago, Kodžaelio ir Sakarjos provincijose, bet ir kaimyninėse šalyse: Bulgarijoje, Graikijoje, Šiaurės Makedonijoje ir Kipre.

Nepaisant žemės drebėjimo stiprumo ir jo hipocentro artumo paviršiui, apie aukas ar didelio masto žalą nepranešama. Balikesyre sugriuvo keturi pastatai, iš kurių trys buvo smarkiai apgadinti ankstesnio seisminio įvykio. Pasak Turkijos nelaimių ir ekstremalių situacijų valdymo agentūros (AFAD), 26 žmonės patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus.

Manisos provincijoje 42 gyventojams prireikė medicininės pagalbos. Žemės drebėjimas apgadino 83 pastatus devyniuose rajonuose.

Sugriuvęs pastatas po stipraus M6.1 žemės drebėjimo Balikesir provincijoje, Turkijoje

Po pagrindinio smūgio įvyko seisminis rojus: nuo spalio 28 d. nakties iki vidurdienio buvo užregistruota maždaug 500 pakartotinių smūgių, iš kurių 12 viršijo 4,0 balo stiprumą. Stipriausias pakartotinis smūgis siekė 4,8 balo.

Valdžia laikinai apgyvendino gyventojus lauke esančiose palapinėse, nes daugelis bijojo grįžti į savo namus, bijodami tolesnių žemės drebėjimų. Stiprus lietus apsunkino gelbėjimo komandų darbą ir gyventojų padėtį: kai kurie žmonės, kurie buvo pasislėpę paviljonuose ir kavinėse, per pakartotinius smūgius, nepaisydami liūties, vėl išbėgo į lauką.

Seismologų duomenimis, per pastaruosius tris mėnesius regione užfiksuota apie 12 000 seisminių įvykių, ir jų skaičius toliau auga, o tai neįprasta šiai vietovei.

Verta paminėti, kad šią savaitę, vos per tris dienas, skirtingose ​​pasaulio dalyse įvyko šeši 6,0 balų ar stipresni žemės drebėjimai.

Vos per tris dienas visame pasaulyje įvyko šeši 6,0 balų ar stipresni žemės drebėjimai

Argentina

Spalio 25 d. Buenos Aires, Argentinos sostinę, ir aplinkines vietoves užklupo audra su smarkiomis liūtimis. Kai kuriose vietovėse iškrito daugiau nei mėnesio kritulių kiekis – iki 155 mm, daugelyje vietovių vos per dvi valandas. Vidutinis mėnesio kritulių kiekis Buenos Airėse spalio mėnesį yra 122,9 mm.

Eismas buvo paralyžiuotas keliuose pagrindiniuose greitkeliuose: Panamerikos greitkelyje, General Paz aveniu ir Buenos Airių–La Platos greitkelyje. Kai kuriose vietose automobiliai buvo užtvindyti iki stogų. Taip pat buvo sutrikdytas užmiestinis susisiekimas.

Buenos Airėse po rekordinio lietaus kilo potvyniai, Argentina

Vandens lygis Medrano upelyje, įtekančiame į La Platos upę, padidėjo beveik 2,5 karto ir viršijo 5 metrus, tai buvo pagrindinė potvynio priežastis. Gatvės virto upėmis, žmonės brido vandenyje iki juosmens. 

Maždaug 45 000 vartotojų sostinės regione liko be elektros.

Istoriniai duomenys rodo, kad toks didelis kritulių kiekis spalio mėnesį Buenos Airėse yra itin retas. Nuo 1906 m. tai tik trečias kartas, kai per vieną spalio dieną iškrito daugiau nei 100 mm lietaus: 1944 m. spalio 23 d. iškrito 109 mm, 2014 m. spalio 28 d. – 132 mm, o 2025 m. spalio 25 d. – 123 mm.

Audra „Benjamin“

Nuo spalio 23 d. audra „Benjamin” talžo Europą, atnešdama uraganinio stiprumo vėjus, smarkias liūtis ir potvynius. Septynios šalys – Šveicarija, Belgija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Ispanija ir Portugalija – paskelbė oranžinį pavojaus lygį.

Audra sutrikdė kelių, geležinkelių, keltų ir oro susisiekimą. Didžiosios oro linijos per 24 valandas atšaukė daugiau nei 260 skrydžių, o daugiau nei 870 buvo atidėti. Tūkstančiai keleivių įstrigo Londono, Amsterdamo, Paryžiaus, Dublino ir Frankfurto oro uostuose.

Smarkiausiai nukentėjo Prancūzija. Lamanšo sąsiaurio ir Atlanto vandenyno pakrantėse siautė smarkūs vėjai, o Kanjano komunoje Korsikoje, remiantis „Météo France“ duomenimis, vėjo greitis siekė 168 km/val. 

Biskajos įlankos bangos viršijo 14 metrų. Įvairiuose regionuose septyni žmonės buvo sužeisti virstant medžiams.

Prancūzijoje siaučia audra Benjamin: stiprus vėjas išvartė medžius ir apgadino pastatus

140 000 namų ūkių liko be elektros. Paryžiuje ir aplinkiniuose priemiesčiuose buvo laikinai uždaryti parkai ir sodai. Korezo departamente per 48 valandas iškrito 120 mm lietaus, o Kantalyje – 109,5 mm per 24 valandas.

Korsikoje vyras tragiškai žuvo, kai jį su šeima Fango upėje nunešė galinga srovė. Vanduo pakilo taip greitai, kad juos užklupo netikėtai. Laimei, jo žmona ir du vaikai buvo išgelbėti.

Safolko grafystėje, Jungtinėje Karalystėje, daugiau nei 2000 namų ūkių liko be elektros, o iki 120 km/h (75 mylių per valandą) siekiantys vėjai ant geležinkelio bėgių užvertė medžius.

Nyderlanduose škvalai ir smarkios liūtys sukėlė transporto spūstis: piko valandomis jų ilgis viršijo 900 km. Taip pat buvo sustabdytas greitųjų traukinių eismas.

Po audros „Benjamin“ užtvindyta krantinė Nyderlanduose

Šveicarijoje laivybos bendrovė atšaukė visus reisus Ženevos ežere. Stiprus vėjo gūsis netoli Sankt Galeno miesto apvertė mikroautobusą su priekaba, dviems valandoms užblokuodamas eismą A13 nacionaliniame greitkelyje.

Ispanijoje ugniagesiai gesino daugiau nei 600 gaisrų, vėjui išvarčius medžius ir apgadinus pastatus. Dvidešimt šeši žmonės buvo sužeisti, 11 iš jų buvo hospitalizuoti.

Taragonos provincijoje audra sukėlė dar vieną avariją: galingos bangos nunešė vyrą, jis nuskendo.

Naujoji Zelandija

Spalio 23 d., antrą kartą per savaitę, Naująją Zelandiją užklupo galingi vėjai, sukeldami chaosą ir nuniokojimus. Didžiausias audros smūgis teko sostinei Velingtonui, taip pat kai kurioms Pietų salos dalims. Kai kuriose vietose vėjo greitis siekė 230 km/h.

Keliems paveiktiems regionams buvo paskelbtas aukščiausias, raudonas pavojaus lygis, o tai itin reta. Kenterberyje, didžiausiame šalies regione, buvo paskelbta nepaprastoji padėtis.

Vėjas vartė medžius ir plėšė pastatų stogus. Dešimtys tūkstančių namų liko be elektros, atšaukta daugiau nei 200 skrydžių, uždaryti keli greitkeliai.

Naujojoje Zelandijoje siautėjusi galinga audra išvartė medžius

Stiprus vėjas taip pat prisidėjo prie miškų gaisrų plitimo ir labai apsunkino gesinimo darbus.

JAV

Spalio 25-osios naktį smarkios perkūnijos nusiaubė Dalaso/Fort Vorto rajoną, didelę metropolinę zoną šiaurės Teksase. Vėjo gūsiai siekė 108 km/h.

Radaras užfiksavo galimą tornadą. Tačiau vėliau ekspertai nustatė, kad pastebėta žala labiau atitiko tiesiosios krypties vėją, kurio greitis siekė iki 135 km/h.

Audrą lydėjo šimtai žaibų. Keletas žaibų trenkė į gyvenamuosius pastatus, sukeldami šešis gaisrus Dalaso ir Dentono apygardose. Dalaso/Fort Vorto tarptautiniame oro uoste per vieną dieną iškrito 79 mm lietaus – tai didžiausias spalio mėnesio kritulių kiekis per ketvirtį amžiaus.

Iki ryto perkūnijos frontas užklupo didžiausią Teksaso miestą Hiustoną, palikdamas maždaug 260 000 žmonių be elektros.

Spalio 26 d. vakarą ta pati atmosferos sistema atnešė katastrofiškas liūtis Floridoje.

Floridoje, JAV, dėl smarkių liūčių keliai pavirto upėmis

Dešimtys kelių ir gyvenamųjų rajonų buvo užlieti. Vienas iš pagrindinių valstijos greitkelių netoli Sanfordo buvo visiškai apsemtas.

Nacionalinė meteorologijos tarnyba paskelbė retą nepaprastąją padėtį regione dėl staigių potvynių.

Justyje, Leiko apygardoje, per vieną dieną kai kuriose vietose iškrito iki 500,4 mm lietaus (spalio mėnesio vidurkis – 64,6 mm), panašu į kritulių kiekį per atogrąžų uraganą „Ian“, vieną iš labiausiai griaunančių audrų JAV istorijoje (2022 m. rugsėjis).

Floridoje po rekordinio potvynio pastatai liko po vandeniu, JAV

Maunt Doroje ir Justyje potvynio vanduo apgadino kelius ir komunalines linijas; kai kuriose vietovėse gyventojams buvo primygtinai rekomenduojama prieš geriant užvirinti vandenį. Netoli Justio susidarė dvi smegduobės, kurias greičiausiai sukėlė žemės erozija.

Vietnamas

Praėjusią savaitę Centriniame Vietname po rekordinio kritulių kiekio kilo katastrofiški potvyniai. Hujė, buvusioje šalies imperatoriškojoje sostinėje, garsėjančioje istoriniais paminklais ir UNESCO pasaulio paveldo objektais, per 24 valandas nuo spalio 26 d. 19.00 val. iki spalio 27 d. 19.00 val. ant Bach Ma viršukalnės iškrito 1739 mm lietaus. Tai antras pagal dydį kritulių kiekis pasaulyje. Pirmasis, 1825 mm, buvo užfiksuotas 1966 m. sausį Prancūzijos meteorologijos stotyje Indijos vandenyne.

Katastrofiškas potvynis Vietname: istorinis Hujė miestas visiškai apsemtas

Nelaimė nusinešė 10 žmonių gyvybių, dar penki dingo be žinios.

Centrinio Vietnamo miestai buvo praktiškai paralyžiuoti. Hujė ir Da Nange dešimtys rajonų buvo apsemti, vandens lygis kai kur siekė iki 4 metrų. Gyvenamieji rajonai buvo užlieti, keliai sugriauti, o tiltai apgadinti. Tra Tano komunoje įvyko 30 nuošliaužų, kurios sunaikino 11 namų.

Siekiant užkirsti kelią potvynio vandens ardymui svarbių Bach Ho ir Da Vien geležinkelio tiltų per Huongo upę, du traukiniai, gabenę daugiau nei 1100 tonų uolienų, buvo nukreipti jų link.

Sunaikinimo mastas buvo milžiniškas: daugiau nei 65 000 namų ūkių buvo apsemti, sunaikinta dirbama žemė, žuvo keli tūkstančiai gyvulių. Gelbėjimo darbai vyko nesibaigiančių liūčių metu.

Po rekordinio lietaus kiekio Vietname žmonės evakuojami iš potvynių zonų

Žiūrovai mūsų laidose dažnai komentuoja, kad su klimatu nieko nevyksta, kad viskas kaip buvo: buvo lietaus, buvo žemės drebėjimų.

Nuoširdžiai džiaugiamės tais, kurių dar nepalietė klimato katastrofa. Tačiau, kaip sakoma, geriau mokytis iš kitų klaidų.

Mes galime tik pasidalinti informacija su jumis ir pasiūlyti tris jūsų saugumo žingsnius, o tada galite pasirinkti, ar klausytis, ar ne.

Pirmas žingsnis – perskaityti bet kokius naujienų pranešimus apie tai, ką sako žmonės, patyrę stichinę nelaimę. Pabandykite įsivaizduoti save jų vietoje. Ar galite įsivaizduoti, kad jūsų namas per kelias minutes būtų visiškai užlietas arba jį nuniokotų tornadas, kokio jūsų regione dar niekada nebuvo?

Pirmas dalykas, kurį sako kiekvienas, patyręs klimato katastrofą, yra: „Nesitikėjome, kad tai įvyks“. Staigumas yra pagrindinis veiksnys. Tai reiškia, kad niekas žmonių neperspėjo, o svarbiausia, kad stichinės nelaimės vystosi labai greitai ir tampa vis žalingesnės.

Be to, daugelis nežino, kaip elgtis tokiose situacijose. Nes jie nesidomėjo šia problema ir manė, kad tai jų nepalies.

Ir dar vienas dalykas, kurį pabrėžia visi nelaimių liudininkai ir išgyvenusieji, yra tai, kad vėliau jie lieka vieni susidoroti su savo nelaime: jie neturi kur gyventi, ką valgyti ir geriamojo vandens.

Taip, gelbėtojai daro viską, ką gali, tačiau jų techniniai ir žmogiškieji ištekliai yra labai riboti.

Turime suprasti, kad gelbėti savo gyvybes yra mūsų atsakomybė!

Antras žingsnis – suprasti, kas iš tikrųjų vyksta su klimatu. ALLATRA tarptautinės mokslinės komandos darbo dėka buvo atskleistos tikrosios klimato katastrofų priežastys ir būdai jų išvengti. Šiuos tarpdisciplininius tyrimus galite studijuoti patys, nes visa informacija yra viešai prieinama ir pateikta paprasta ir suprantama kalba. Žinios pašalina baimę ir motyvuoja veikti!

Trečias žingsnis – būtina skubiai informuoti visus planetos gyventojus apie sparčiai augančią klimato krizę.

Jau tūkstančiai susirūpinusių savanorių skleidžia šią informaciją socialinėje žiniasklaidoje.

Šiandien visa žmonija turi prabilti ir reikalauti įkurti tarptautinį mokslinį centrą, kuris tirtų ir spręstų šią problemą – ypač susijusią su mikro- ir nanoplastiku, kaip aptarėme ankstesniuose leidiniuose.

Kad geriausi mokslininkai rastų sprendimus, visuomenė turi suformuoti paklausą.

Turime veikti dabar. O paprasčiausias dalykas, kurį kiekvienas gali padaryti, – tai netylėti.

Šio straipsnio vaizdo versiją galite rasti čia: