Klimato katastrofų planetoje apžvalga nuo 2024 m. lapkričio 27 d. iki gruodžio 3 d.

Mūsų planetą sukrečiantys kataklizmai tampa vis ekstremalesni. Daugelis mokslininkų juos sieja su visuotiniu atšilimu.

Bet kas, jei mes nepastebime kažko daug pavojingesnio? Praėjusios savaitės straipsnyje minėjome paslaptingąjį „faktorių X“, į kurį šiuolaikiniai klimato modeliai ilgą laiką neatsižvelgė.

Šiandien atskleisime, kas už jo slypi ir koks jo vaidmuo didėjančioje klimato krizėje.

JAV

Nuo lapkričio 29 d. JAV šiaurės rytus ir vidurio vakarus užklupo galinga kelių dienų sniego audra. Labiausiai nukentėjo Pensilvanijos, Ohajo, Mičigano ir Niujorko valstijos.

Arktinis šaltis, susidūręs su anomaliai šiltu Didžiųjų ežerų vandeniu, išprovokavo rekordinį sniego kiekį. Tokie reiškiniai regione periodiškai pasitaiko žiemą, klimatologai juos vadina „ežero efekto sniegu“. 

Sniegas, iškrentantis dėl šalto oro, praskriejančio virš neužšalusių Didžiųjų ežerų vandenų, vadinamas „ežero efekto sniegu“.

Tačiau šį kartą krituliai buvo ypač intensyvūs. Vietomis iškrito iki 10 cm sniego per valandą.

Lapkričio 29 d. Erio mieste, Pensilvanijos valstijoje buvo pasiektas absoliutus dienos sniego kiekio rekordas - 57 cm.

Niujorko valstijos Barns Corners miestelyje per 3 dienas, nuo lapkričio 30 d. iki gruodžio 2 d., iškrito neįtikėtinai daug sniego - 167 cm.

Dėl nulinio matomumo ir sniego sangrūdų važiuoti regiono keliais tapo neįmanoma. Buvo uždaryti tarpvalstybiniai greitkeliai I-90, I-89 ir I-86.

Padėtį apsunkino tai, kad sniego apokalipsė šalį užklupo per patį turistinį savaitgalį po Padėkos dienos, kai milijonai žmonių bandė grįžti namo.

Rekordinis sniego kiekis JAV šiaurės rytuose ir vidurio vakaruose

Į pagalbą įstrigusiems vairuotojams buvo pasitelkta Nacionalinė gvardija.

Prie Erio ir Ontarijo ežerų paskelbta nepaprastoji padėtis.

Audra nustebino ne tik neįprastai galingais sniego krituliais. Ją lydėjo perkūnija ir vandens tornadai - reiškiniai, kurie retai pasitaiko šaltuoju metų laiku. Būtent rekordiškai šilto ežero vandens ir stipraus atmosferos nestabilumo derinys padarė juos labai realius.

Arktinis oras taip pat atnešė anomalų šaltį į didžiąją JAV dalį iki pat Floridos.

Daugiau nei 13 mln. žmonių 9 pietinėse valstijose susidūrė su šalčio grėsme.

Kanada

Kanados Ontarijo provinciją taip pat užklupo galingos sniego audros, dėl kurių sutriko eismas, susidarė plikledis ir nutrūko elektros energijos tiekimas. Gravenhurst mieste iškrito apie 140 cm sniego. Merė pavadino šį įvykį precedento neturinčiu įvykiu per 27 metus, kuriuos ji čia gyvena.

Didžiulės sniego audros padariniai Ontarijuje, Kanadoje

Daugiau nei 50 valandų buvo užblokuotas šimto kilometrų ilgio regiono svarbiausio 11-ojo kelio ruožas.

Sniego valymo darbus apsunkino nuvirtusios elektros linijos, medžiai ir palikti automobiliai.

Indija

Lapkričio 30 d. atogrąžų ciklonas „Fengal“, susiformavęs Bengalijos įlankoje lapkričio 29 d., smogė pietų Indijai, artėdamas prie Pondičerio pakrantės (Indijos Sąjungos teritorija), jo vėjo greitis siekė iki 90 km/h.

Jis beveik nejudėjo 12 valandų ir per tą laiką iškrito labai daug kritulių.

Pondičerio mieste iškrito 460 mm kritulių. Tai daugiau nei dvigubai viršijo ankstesnį rekordą, 210 mm, užfiksuotų 2004 m. spalio 31 d.

Daugelis kaimų atsidūrė po vandeniu, o žmonės kelias valandas negalėjo išeiti iš namų. Gyventojams evakuoti buvo pasitelkta kariuomenė. Liūtys užtvindė kelius, smarkiai nukentėjo žemės ūkis. Vietos gyventojai sako, kad tokios nelaimės nematė mažiausiai 30 metų.

Kaimyninė Tamil Nadu valstija taip pat patyrė didelių nuostolių. Villupuram rajone per 24 valandas iškrito katastrofiškas 490 mm kritulių kiekis, sukėlęs daugybę potvynių ir nuošliaužų. Tūkstančiai žmonių buvo evakuoti į laikinus prieglobsčio centrus. Tiruvannamalai rajone nuslinko nuošliauža, po griuvėsiais įstrigo septyni žmonės.

Čenajaus mieste stichija pražudė tris žmones. Dėl nesiliaujančio lietaus sutriko viešasis transportas, įskaitant autobusus ir traukinius. Dėl užtvindytų kilimo ir nusileidimo takų buvo uždarytas oro uostas, todėl atšaukti 55 skrydžiai.

Nuo tropinio ciklono smarkiai nukentėjo ir Šri Lanka, kur stichija nusinešė mažiausiai 17 žmonių gyvybių.

Malaizija ir Tailandas

Smarkios liūtys, sukeltos šiaurės rytų musono, smogė vakarų Malaizijai ir pietų Tailandui.

Žmonės bėga iš užtvindytų teritorijų, kuriose vanduo vietomis pakilo iki namų stogų, Tailandas

Goloko upė, kuri yra natūrali šalių riba, pasiekė rekordinį 11,62 m lygį ir viršijo 1997 m. rekordą, kas sukėlė potvynius septyniose Malaizijos valstijose.

Celentano valstijoje liūtys smarkiai apgadino infrastruktūrą. Buvo užtvindyti pagrindiniai keliai, apgadinti namai ir įmonės. Patvinusi upė nuplovė gerai žinomą plaukiojantį restoraną. Septyniolika elektros pastočių teko išjungti, nes du žmonės žuvo nuo elektros smūgio.

Nuo gruodžio 3 d. potvyniai Malaizijoje nusinešė mažiausiai 7 gyvybes. Iš pavojingų teritorijų evakuota 144 000 žmonių.

Pietinėse Tailando provincijose užlieta tūkstančiai namų, kai kur vandens lygis siekė stogus. Ypač nukentėjo Songchlos, Patanio, Jalos ir Narativato provincijos. Valdžios institucijos organizavo masinę evakuaciją. Iš viso nuo potvynio nukentėjo daugiau kaip 136 000 namų ūkių.

Potvyniai būdingi musonų sezonui nuo lapkričio iki kovo mėn. Tačiau šiemet jie buvo ypač pražūtingi. Malaizijoje dabartinis upių lygis viršijo 2014 m. potvynių lygį, kurie buvo vieni pražūtingiausių per pastaruosius dešimtmečius.

Jungtinė Karalystė

Gruodžio 1 d. Velso Mertir-Tidvilio grafystėje įvyko didelis grunto įgriuvimas, kurio skersmuo viršijo 5 metrus, o gylis siekė iki 12 metrų.

Žemės nuošliauža Mertyr Tidvilio grafystėje Velse, Anglijoje

Vietos gyventojai girdėjo triukšmingą krintančių didelių nuolaužų garsą.

Vienas iš jų sakė bijojęs, kad jo namas gali sugriūti. Jis taip pat pridūrė, kad niekada gyvenime nebuvo matęs nieko panašaus.

Dėl grėsmės saugumui buvo evakuoti 30 namų gyventojai, o valdžios institucijos ragino žmones vengti šios vietovės.

Graikija 

Lapkričio 30 d. Graikiją užklupo audra „Bora“, atnešusi stiprias liūtis, gūsingus vėjus ir sniegą.

Rodo saloje per naktį kai kur iškrito daugiau kaip 195 mm lietaus, kuris sukėlė staigius potvynius.

Pietų Egėjo jūros regiono gubernatorius situaciją pavadino „siaubinga ir labai šokiruojančia“, pažymėdamas, kad tokių kritulių čia dar niekada nebuvo užfiksuota.

Vanduo sugadino kelius, todėl daugeliu jų neįmanoma važiuoti. Valdžios institucijos evakavo dešimtis gyventojų ir uždarė mokyklas.

Populiariame Faliraki kurorte stichija sugriovė tiltą, apgadino namus ir parduotuves, žemėje atsirado gilių įtrūkimų.

Lemnos saloje potvynis smarkiai apgadino regiono ekonomikai gyvybiškai svarbią žemės ūkio paskirties žemę. Buvo sugadinti keliai, vandens ir elektros infrastruktūra, užlieti namai.

Audra paveikė ir žemyninę Graikijos dalį. Vidurio Makedoniją užklupo smarkios liūtys, dėl kurių keliai buvo padengti akmenimis ir purvu.

Užtvindyti namai ir sugadinta infrastruktūra Graikijos miestuose po praūžusios audros „Bora”

Salonikų mieste nuvirtę medžiai apgadino pastatus ir automobilius. Stiprus vėjas nunešė uoste prišvartuotą krovininį laivą, kuris susidūrė su kitu laivu ir abu buvo apgadinti.

Šalies šiaurėje, Florinos ir Kastorijos regionuose, smarkiai snigo. Keliai tapo neišvažiuojami, o kai kuriose vietovėse buvo galima važiuoti tik naudojantis grandinėmis. Kalnuose nutrūko elektros energijos tiekimas, o temperatūra nukrito iki neįprastai žemos +2 °C.

Per audrą šalyje žuvo 3 žmonės.

Graikijos vyriausybės atstovas spaudai Pavlosas Marinakis sakė: „Audra “Bora“ buvo dar vienas įrodymas, kad mūsų žinios apie gamtos reiškinius nebeatitinka tikrovės”.

Uganda

Lapkričio 27 d. po kelias valandas trukusio smarkaus lietaus Ugandoje, Bulambulio rajone, nuslinko didžiulė nuošliauža. Nuošliauža nusiaubė penkis kaimus ir apėmė maždaug 20 hektarų plotą. Mažiausiai 45 namai buvo visiškai užversti žemėmis ir akmenimis, dar 125 namai buvo iš dalies apgadinti.

Paieškos operacijos naudojant savadarbes priemones po didžiulės nuošliaužos Ugandoje

Žuvo mažiausiai 28 žmonės, o daugiau kaip 100 dingo be žinios. Medikai ir gelbėtojai su sunkiąja technika negalėjo pasiekti tragedijos vietos, nes išsiliejusi Simu upė nuplovė tiltą ir užtvėrė kelius. Todėl paieškos operacijos buvo vykdomos tik su savadarbėmis priemonėmis: lazdomis, kastuvais ir kauptukais. Tai labai sumažino galimybes išgelbėti po griuvėsiais įstrigusius žmones.

Buvo evakuota apie 1 000 žmonių.

Bolivija

Bolivijoje siautėja liūtys, o mirčių nuo stichijos kasdien daugėja. Nuo gruodžio 3 d. žuvo 11 žmonių. Be to, nukentėjo 300 šeimų, apgadinta 117 namų.

Lapkričio 29 d. La Paso mieste įvyko stichinė nelaimė: dėl smarkaus lietaus išsiliejo Pasahahuiros upė. Vietos gyventojai dar nebuvo atsigavę po vos prieš savaitę įvykusio potvynio, tačiau jiems vėl kilo pavojus. Apsauginės konstrukcijos neatlaikė vandens spaudimo ir smarkios srovės įsiveržė į miestą, griaudamos viską, kas pasitaikydavo jų kelyje.

Per potvynį La Paso mieste Bolivijoje vanduo plauna viską, kas pasitaiko jo kelyje

Gyventojai per kelią buvo perkeliami ekskavatoriumi. Savivaldybės institucijos pranešė, kad teritorijos atstatymas užtruks mažiausiai 2 mėnesius.

Gruodžio 2 d. smarkios liūtys užtvindė Kočabambos bendruomenes. Kiljakoljo mieste upė nunešė pagyvenusią moterį.

Gruodžio 1 d. auštant nuošliauža palaidojo du namus su miegančiais žmonėmis Avispas bendruomenėje, Villa Tunari savivaldybėje, Čaparės provincijoje. Žuvo keturi žmonės, tarp jų du vaikai.

Brazilija

Gruodžio 1 d. Brazilijos pietinėje Rio Grande do Sul valstijoje praūžė galingos audros, kurios paveikė 35 savivaldybes ir paliko be elektros daugiau kaip 3 mln. gyventojų.

Casapava do Sul savivaldybėje vėjo greitis siekė 102 km/h.

Karazinju mieste vėjas apgadino mažiausiai 50 namų.

Audros padariniai Rio Grande do Sul valstijoje, Brazilijoje

Nuo audrų nukentėjo ir pramonės objektai. Iš dalies buvo sugriautas saulės baterijas gaminančios įmonės pastatas. Dėl ko nukentėjo 100 žmonių.

Ypač rimtas incidentas įvyko Arroju-du-Tigre mieste: sugriuvo miesto atrakcionų parko paviljono stogas. Dešimtys žmonių buvo sužeisti, jiems prireikė medikų pagalbos.

O valstijos sostinėje Porto Alegrės mieste liūtys užtvindė autobusų stoties pastatą, kuris anksčiau, šių metų gegužę, jau buvo nukentėjęs nuo potvynio.

San-Lorensu-du-Sul savivaldybėje kruša, kurios gabalai buvo vištos kiaušinio dydžio, sunaikino tabako pasėlius, padarydama didelę žalą vietos ūkininkams.

Audras lydėjo didžiuliai žaibai. Per parą buvo užregistruoti 234 000 smūgių.

Rio Grande do Sul valstijoje, Brazilijoje, per 24 valandas trenkė rekordinis 234 000 žaibų skaičius

Neįprastai gausūs krituliai, galingos audros ir uraganai, sustiprėję vėjai - visa tai susiję su rekordiniu vandenyno ir atmosferos atšilimu pastaraisiais metais. Mokslininkai nustatė, kad gilieji vandenyno sluoksniai įšyla dešimtis kartų greičiau nei viršutiniai, o tam reikia didžiulio energijos kiekio. Tačiau iš kur vandenyno dugne atsiranda tiek daug šilumos?

NASA vyriausiasis klimatologas atkreipė dėmesį į nežinomą veiksnį, kuris stiprina planetos įkaitimą labiau, nei teigė ankstesni klimato modeliai.

Pagal vieną iš hipotezių geologiniai procesai daro didelę įtaką klimato sistemai. Vandenyno dugne užfiksuota daugiau kaip 10 mln. geologinių objektų: ugnikalnių, lūžių ir hidroterminių versmių, o jų aktyvumas šiuo metu pastebimai padidėjo. Panaši situacija stebima ir planetos paviršiuje: ugnikalnių suaktyvėjimas, netipiniai išsiveržimai be pirmtakų, padidėjęs žemės drebėjimų skaičius šalia ugnikalnių ir supervulkanų signalizuoja apie didėjantį nerimą žemės gelmėse.

Būtent šis magminis aktyvumas, lydimas vis skystesnės ir karštesnės magmos, yra paslaptingojo „faktoriaus X“, kuris įkaitina vandenyną iš apačios ir sustiprina klimato katastrofas, priežastis.

Jei vandenynas nesugebės pašalinti šilumos pertekliaus iš planetos vidaus, kataklizmų mastas pasieks kritinį lygį, keliantį grėsmę gyvybei Žemėje.

Tačiau šios problemos sprendimas jau yra - tai atmosferos vandens generatoriai. Dabar jie naudojami tik gėlo vandens gamybai kai kuriose šalyse, tačiau juos įdiegus visame pasaulyje bus galima išvalyti pasaulio vandenynus nuo plastiko ir atkurti jo šiluminį laidumą. Taip vandenynas vėl galės veikti kaip natūralus planetos oro kondicionierius. Tai sumažins atmosferos temperatūrą ir drėgmę, o per 2-3 metus stabilizuos planetos klimatą.

Tuomet mokslininkai galės rasti sprendimą, kaip pašalinti pagrindinę planetos vidaus šildymo priežastį.

Šio straipsnio vaizdo versiją galite peržiūrėti čia: