Klimato katastrofų planetoje 2024 m. liepos 10-16 d. apžvalga

Šią savaitę Žemė patyrė eilę kataklizmų, kurie paliko pėdsakus visame pasaulyje. Katastrofų buvo tiek daug, kad nusprendėme sutelkti dėmesį tik į rimčiausius įvykius, kurie liepos 10-16 d. vyko Europoje. Taip pat sužinosite, kas gali padėti žmonijai išgyventi artėjant klimato chaosui.

Audros ir tornadai

Stipriausios audros nuo 2024 m. liepos 11 d. smogė Europos šalims.

Kelias dienas siautėjo perkūnijos, liūtys, stiprūs vėjai, kruša ir net tornadai.

Slovakijoje dėl galingos audros buvo nutrauktas, o vėliau atšauktas vienas didžiausių šalies muzikos festivalių „Pohoda“, vykęs po atviru dangumi Trenčino oro uosto teritorijoje.

Liepos 12 d. stiprus vėjas sugriovė scenos konstrukciją. Tuo metu netoliese buvo keli šimtai žmonių. Gelbėtojams teko ieškoti aukų pasitelkus tarnybinius šunis ir termovizorines kameras. Gelbėjimo tarnybų duomenimis, liepos 14 d. buvo sužeisti 29 žmonės.

Vėjo sugriauta scenos konstrukcija festivalyje „Pohoda“, Slovakija

Taip pat buvo apgadintos palapinės ir prekystaliai, kuriuose prekiaujama maistu ir gėrimais.

Slovakijos vakaruose dėl audros 135 000 namų ūkių liko be elektros energijos. Šalies pietuose nukentėjo geležinkelio linijos. Į Budapeštą ir Prahą važiuojantys tarptautiniai traukiniai buvo nukreipti kitais maršrutais.

Vokietijoje taip pat liepos 12 d. beveik trečdalis šalies teritorijos smarkiai nukentėjo nuo stichijos. Nukentėjo tokios federalinės žemės kaip Bavarija, Badenas-Viurtembergas, Šiaurės Reinas-Vestfalija, Žemutinė Saksonija ir Saksonija.

Aukštutinės Bavarijos ir Švabijos regionuose buvo užtvindyti rūsiai ir gatvės, o nuvirtę medžiai trukdė eismui.

Bavarijoje (Vokietija) nuvirtę medžiai trukdė traukinių eismui

Badeno-Viurtembergo žemėje esančiame Calw mieste kruša apgadino stogus, o nuvirtęs medis užgriuvo vaiką.

Aukštutinėje Švabijoje, Bodeno ežero regione, žaibas apgadino kelis namus. Telgte, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, į tornadą panašus reiškinys smarkiai apgadino pramoninį rajoną.

Nordhorne, Žemutinėje Saksonijoje, smarkios liūtys užtvindė vietos kliniką, todėl teko uždaryti skubios pagalbos skyrių. Pietų Žemutinėje Saksonijoje vėjas apgadino senelių namus.

Meteorologijos tarnybos UBIMET duomenimis, tą pačią dieną Austrijoje užfiksuota 190 000 žaibo smūgių.

Karintijos ežeruose gelbėjimo tarnyboms teko gelbėti plaukikus ir banglentininkus, kurie dėl stiprių bangų negalėjo pasiekti kranto. Tirolyje dėl nuošliaužų buvo uždaryti kai kurie keliai.

Kelių tarnybos valo kelius po nuošliaužų Tirolio federalinėje žemėje, Austrijoje

Dėl oro sąlygų Vienos oro uoste atšaukta apie 40 skrydžių.

Reino slėnyje esančioje Vorarlbergo žemėje iškrito itin daug kritulių: vos per kelias minutes iškrito 30 litrų vandens vienam kvadratiniam metrui. Kruša nuniokojo daugiau kaip 5 000 hektarų žemės. Austrijos draudimo bendrovė apskaičiavo, kad žala siekia maždaug 1,2 mln. eurų.

Šveicarijoje, Tičino kantone, vėjo gūsiai siekė iki 106 kilometrų per valandą. Cadenazzo savivaldybėje beveik 50 mm per 20 minučių lietaus. Riva San Vitale savivaldybėje buvo sugriautos valčių prieplaukos. Camorino mieste audros ir kruša apgadino šiltnamius ir nuniokojo laukus.

Audros ir krušos padaryta žala žemės ūkiui Kamorine, Šveicarijoje

Liepos 13 d. Slovėniją nusiaubė pražūtingos audros. Smarkiai nukentėjo Slovenska Bistrica ir Oplotnica savivaldybės.

Slovenska Bistricos civilinės saugos štabo duomenimis, didžiulė kruša apgadino mažiausiai 350 pastatų, daug transporto priemonių ir saulės elektrinių.

Didžiulė kruša Slovėnijoje

Baltarusijos gyventojai taip pat nukentėjo nuo stipriausių audrų.

Liepos 13 ir 14 d. nuo audros nukentėjo Gardino, Minsko, Gomelio ir Mogiliovo sritys bei Minsko miestas.

Dėl to, Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos duomenimis, žuvo 6 žmonės, tarp jų du vaikai, o 15 žmonių buvo sužeisti.

Baltarusijos hidrometeorologijos tarnyba "Belgidromet" paskelbė aukščiausią, raudonąjį pavojaus lygį.

Pasak liudininkų iš įvairių regionų, audros siautėjo kelias minutes. Tačiau nepaisant to, pasekmės buvo katastrofiškos. Vėjas, kurio stiprumas iki 30 m/s laužė didelius medžius kaip degtukus ir plėšė juos su šaknimis. Buvo išversta daugiau kaip 2 000 hektarų miško.

Stiprus vėjas laužė medžius kaip degtukus, Baltarusija

Dėl krintančių medžių buvo nutraukta daug elektros linijų ir apgadinti stulpai. Energetikos ministerijos duomenimis, be apšvietimo liko 2 000 gyvenviečių šalyje.

Iki liepos 15 d. ryto dar 1 200 iš jų liko be elektros energijos.

Nelaimė apgadino daug namų ir pastatų. Tolimojo susisiekimo traukiniai vėlavo kelias valandas, o elektriniai traukiniai buvo atšaukti.

Bresto regione iškrito didelė kruša. Kai kurių krušos akmenų dydis siekė 7 cm.

Bresto srityje, Baltarusijoje, iškrito didelė kruša

Per lauko renginį netoli Rečicos miesto esančioje vaikų stovykloje praūžė audra. Oras pasikeitė žaibiškai, lietus pliaupė siena.

Dėl krintančių medžių vienas vaikas žuvo, o dar šeši vaikai buvo sužeisti.

Liepos 13 d. keli tornadai niokojo kaimus Šiaurės Lietuvoje.

Šiaulių apskrities gyventojai vis dar negali atsigauti po patirto siaubo. Moteris su vaikais vos spėjo pasislėpti pavėsinėje, o Meškiškių kaime tornadas per kelias sekundes sugriovė jų namus. Jie patyrė nedidelius sužalojimus nuo sūkurio išmestų stiklo šukių ir baldų.

Niokojantys tornado padariniai Šiaulių apskrityje, Lietuvoje

Meteorologas Gytis Valaika teigė, kad šis tornadas buvo vienas galingiausių Lietuvos istorijoje. Preliminariais skaičiavimais, vėjo stiprumas siekė 60–70 m/s, kuris atitinka F2 kategoriją.

Tą pačią dieną kaimyninėje Latvijoje, netoli Olainės miesto, tornadas nusiaubė saulės kolektorių parką, jį sunaikino, o kolektorių nuolaužas iškėlė aukštai į orą.

Tornadas praskriejo virš saulės baterijų parko netoli Olainės, Latvijoje

Dieną anksčiau, liepos 12 d., Bauskės regioną užklupo perkūnija su kruša ir vandens srautais iš dangaus, vėjo gūsiai siekė iki 31 m/s.

Stiprus vėjas nuplėšė Bauskės stadiono stogą ir užmetė jį ant netoliese esančių pastatų.

Bendrovės „Sadales tīkls“ duomenimis, centrinėje šalies dalyje be elektros energijos liko apie 8 800 vartotojų.

Neįprastas karštis ir gaisrai

Rytų ir Pietryčių Europą užklupo ekstremalios karščio bangos. Ukrainoje, Moldovoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Vengrijoje ir Balkanų pusiasalio šalyse buvo sumušti šimtai rekordų. Daugelyje šalių dėl aukštos temperatūros buvo įvestas raudonasis pavojaus lygis.

Žemėlapyje parodytos 2024 m. liepos 12-19 d. temperatūros anomalijos Europoje

Ukrainoje įsivyravo nepakeliamas karštis. Termometro stulpelis pasiekė 40-41 °С, artėja prie absoliučių maksimumų per visą stebėjimų šalyje istoriją. Liepos 11 d. Nikolajevo mieste užfiksuota +40,5 °C - absoliutus rekordas per visą regiono stebėjimų istoriją. Rekordinių karščių banga šalį užklupo mėnesiu anksčiau nei įprastai (aukščiausia temperatūra Ukrainoje paprastai būna rugpjūčio pradžioje), o vidutinė paros temperatūra viršijo normą 6-10 °С.

Miestuose karštis buvo dar didesnis, žmonės dalijosi termometrų nuotraukomis, rodančiomis +50 °C ir aukštesnę temperatūrą.

Karštis kėlė problemų vairuotojams: saulėje stovinčio automobilio salone temperatūra siekė iki +75 °C, prietaisų skydeliai ėmė lydytis, o kai kurie žmonės alpdavo tiesiog už vairo.

Dėl neįprasto karščio automobilyje išsilydė prietaisų skydelis, Ukraina

Vengrijos valdžios institucijos visoje šalyje paskelbė perspėjimą dėl karščio bangos. Temperatūra viršijo pastarųjų metų vidurkį beveik 10 °С.

Kadangi Serbijoje žmonės aktyviai įjungdavo oro kondicionierius, elektros energijos suvartojimas tapo toks pat didelis kaip ir žiemą per didelius šalčius.

Pietų Rumunijoje kai kuriose vietovėse, pavyzdžiui, Dolj apskrities Kalareso komunoje, dėl dažnų elektros energijos tiekimo sutrikimų oro vėsinimas namuose tapo prabanga.

Dėl lauke tvyrančios aukštos temperatūros išsilydė elektros skydeliuose esantys kabeliai ir kita smulki įranga. Asfalto temperatūra siekė +69 °C.

Neįprastai aukšta temperatūra Rumunijoje

Nacionalinės geležinkelių bendrovės CFR SA duomenimis, traukinių greitis visame geležinkelių tinkle sumažėjo vidutiniškai 20-30 km/val., palyginti su įprastu greičiu, nes bėgių temperatūra viršijo pavojingą +50 °C.

Visoje šalyje žmonės kentėjo nuo karščio traukiniuose: vagonų paviršių temperatūra siekė +37 °C, o didelė drėgmė ir ankštos sąlygos tik didino diskomfortą.

Atviri langai nepadėjo, o kai kurie keleiviai buvo priversti važiuoti ant laiptų su atidarytomis durimis. Net ir traukiniuose su oro kondicionieriais technologijos nesugebėjo susidoroti su neįprastu karščiu.

Dėl mažo kritulių kiekio ir sausros mažiausiai 6 Rumunijos apskrityse - Konstancos, Albos, Dolj, Jasų, Prahovos ir Gorj - vanduo pagal grafiką buvo tiekiamas tik kelias valandas per dieną.

Albanijoje tvyrojo alinantis karštis, temperatūra pavėsyje siekė +42 °С. Šalies vyriausybė kreipėsi į Europos Sąjungą prašydama pagalbos gesinant didelio masto miškų gaisrus. Sudėtingiausia situacija yra kalnuotose vietovėse, kur ugniagesiai negali užgesinti gaisro, nes neturi specialios įrangos.

Didelio masto miškų gaisrai Albanijoje

Padėtis dėl gamtinių gaisrų šalyje tokia kritiška, kad bausmė už tyčinį ar atsitiktinį padegimą sugriežtinta iki 15 metų laisvės atėmimo.

Pietų Rusiją užklupo ekstremalių karščių banga. Čia pirmą kartą istorijoje vasaros elektros energijos suvartojimo pikas viršijo žiemos piką. Kaitri saulė sunaikina pasėlius, išdžiovina augalus ir sukelia natūralius gaisrus.

Liepos 14 d. netoli Novorosijsko miesto kilo gaisras. Dėl stipraus vėjo liepsnos ėmė plisti itin greitai ir apėmė „Utrišo“ gamtinio rezervato teritoriją bei „Romantic“, „Moryak“ ir „Stroitel“ poilsiavietes.

Miško gaisras prie Novorosijsko, Rusija

Nepaprastųjų situacijų ministerijos duomenimis, buvo evakuota apie 600 žmonių. Išdegė 62 hektarai į raudonąją knygą įrašyto miško. Gaisrui gesinti buvo pasitelktos didelės pajėgos: trys sraigtasparniai, lėktuvas, 84 vienetai technikos ir daugiau kaip 300 specialistų.

Liepos 16 dieną Kubanėje užfiksuoti nauji paros karščio rekordai. Termometro stulpelis kilo aukščiau kaip 39 °C. Kai kuriose vietovėse karščio banga kelias dienas iš eilės mušė rekordus. Krasnodaro ir Armaviro miestuose užfiksuota +39 °C, Anapoje – +39,2 °C, Tuapsėje – +35,7 °C.

Rostovo prie Dono mieste nuo karščio pradėjo gaišti žuvys. Didelė žuvų gaišena įvyko Severnojės vandens telkinyje.

Dėl karščio bangos miršta žuvys, Rostovas prie Dono, Rusija

Ekstremalios temperatūros kelia pavojų daržovių derliui. Žemdirbiai skambina pavojaus varpais, kad per artimiausius du tris mėnesius daržovių beveik nebus! Dėl nepakeliamo karščio žmonės priversti dirbti žemės ūkio darbus naktimis, kai temperatūra šiek tiek nukrenta.

Bulgarijoje liepos 15 dieną dėl neįprasto karščio siautėjo daugiau kaip 200 gamtinių gaisrų.

Labiausiai nukentėjo pietinės ir pietrytinės Bulgarijos dalys. Svilengrado savivaldybėje gaisras buvo stipriausias per pastaruosius dešimtmečius. Jau sudegė daugiau kaip 40 500 ha dirbamos žemės ir miškų. Gaisrai labai priartėjo prie gyvenviečių, jau sudegė 13 namų ir keli automobiliai.

Bulgarijoje gaisras sunaikino namą

Padėtis labai įtempta dėl stipraus vėjo, kuris nuolat keičia kryptį ir prisideda prie greito ir chaotiško gaisro plitimo.

Graikijoje neįprastą karščio bangą sunkina sausra, gaisrai ir vandens trūkumas. Dėl aukštos temperatūros sukeltos bėgių deformacijos sustabdytas traukinių judėjimas iš Patrų miesto į Peloponeso pusiasalį. O remontas bus pradėtas tik temperatūrai nukritus.

Didžiausias Naksos salos vandens telkinys išdžiūvo. Į išdžiūvusius vietinių gyventojų šulinius patenka jūros vanduo, kuris kenkia bulvių derliui.

Didžiausias Naksos salos vandens telkinys išdžiūvo, Graikija

Dėl vandens trūkumo Karpato valdžios institucijos nustatė apribojimus baseinų užpildymui ir planuoja statyti gėlinimo gamyklą Thassos saloje.

Šio straipsnio pabaigoje norime padaryti tokią išvadą. Karščio bangos, audros ir kitos nelaimės griauna infrastruktūrą ir sukelia katastrofišką energijos trūkumą. Atsigauti dažnai prireikia dienų, savaičių ir net mėnesių. Akivaizdu, kad žmonijai reikia energijos šaltinių, kurie nepriklauso nuo gamtos stichijų.

Ir tokios technologijos jau egzistuoja. Jos suteiks žmonėms reikiamą energiją bet kurioje pasaulio vietoje, padės mums išgyventi artėjantį klimato žlugimą, taip pat atves žmoniją į naują, aukštesnį vystymosi etapą. Dabar esame kryžkelėje. Ir pagrindinis klausimas – ką rinksimės? Chaosas, kančia ir galiausiai mirtis? Arba naujų technologijų diegimas ir civilizacijos plėtra?

Atsakymą į klausimą, kaip pakeisti situaciją, galite gauti dokumentiniame filme „Vanduo iš oro. Kelias į žmonijos išgelbėjimą”, kurį rasite mūsų kanale.

Šio straipsnio vaizdo įrašo versiją galite rasti čia: