2025 m. vasario 12-18 d. klimato katastrofų planetoje apžvalga

Seisminis aktyvumas planetoje nuolat didėja, tačiau mokslas ir pasaulio bendruomenė vis dar neskiria tam deramo dėmesio. Ypač didelį susirūpinimą kelia giluminiai žemės drebėjimai, vykstantys daugiau kaip 300 km gylyje. Apie šią ir kitas klimato katastrofas, įvykusias per savaitę nuo vasario 12 iki 18 d., skaitykite toliau šiame leidinyje.

Australija

Atogrąžų ciklonas „Zelia“ per 24 valandas greitai sustiprėjo nuo 1 kategorijos iki 5 kategorijos. Taip yra todėl, kad ciklonas beveik 48 valandas buvo įstrigęs prie Australijos krantų tarp dviejų aukšto slėgio zonų virš neįprastai šilto vandens, kurio temperatūra viršijo 32 °C.

Atogrąžų ciklonas „Zelia“ prie Australijos krantų

Vasario 14 d. „Zelia“ smogė Pilbaros regionui su vėjo gūsiais, kurių greitis siekė iki 290 km/h ir liūtimis. Kai kuriose vietovėse per tris dienas iškrito iki 500 milimetrų lietaus, dėl to kilo rekordiniai potvyniai. Mažame Telfero miestelyje per valandą iškrito net 93 mm lietaus – itin retas reiškinys šiam sausam regionui. Dėl to 63 Warralong bendruomenės gyventojai buvo evakuoti sraigtasparniais. 

Buvo uždaryta daug regiono uostų, įskaitant Port Hedlandą, kuris yra vienas didžiausių pasaulyje geležies rūdos eksporto centrų. Stichija sugadino infrastruktūrą, išvartė šimtus medžių, sugriovė pastatus ir pakenkė žemės ūkiui.

Saudo Arabija

Vasario 14-16 d. stipri audra su kruša smarkiai atvėsino Saudo Arabijos vakarinius regionus. Audra paveikė Taifo, Džedos, Mekos, Medinos, Al-Bahos ir kitus miestus.

Dėl liūčių kilo potvyniai, o gūsingas vėjas kėlė dulkes ir smėlį. Raudonojoje jūroje bangų aukštis siekė 2 metrus. Taifo mieste susidarė krušos upės.

Prastas oras apėmė ir centrinę šalies dalį: nukentėjo Rijado, Al-Kasimo, Hailos ir Al-Džavfo rajonai. Daugiausia kritulių iškrito Al-Qasim regione. Al Bukairijos mieste per dieną iškrito 30 mm lietaus, o tai yra 5 mėnesio normos!

Sostinėje Rijade buvo pasitelkta daugiau kaip 6500 specialistų, įskaitant inžinierius ir darbininkus, ir apie 1800 transporto priemonių bei greitojo reagavimo įrangos.

Smarkus potvynis dėl liūčių, Rijadas, Saudo Arabija

Saudo Arabija yra viena iš šalių, kurioje jau pastebimos didėjančių kataklizmų apraiškos. Valdžios institucijos supranta, kad bet kokia artėjanti audra gali turėti katastrofiškų pasekmių, todėl aktyviai telkia didelius pajėgumus kovai su stichija.

JAV

Vasario 13 d. Kaliforniją pasiekė atmosferos upė, atnešusi smarkų lietų, perkūniją ir uraganinį vėją. Labiausiai nukentėjo pietinės sritys, nuniokotos neseniai kilusių gaisrų. Čia dirvožemis, padengtas tankiu suodžių sluoksniu, lietaus vandenį sulaikė kaip asfaltas. Dėl to šėlstantys vandens srautai veržėsi žemyn išdegusiais šlaitais, sukeldami purvo ir žemės nuošliaužas bei smarkiai pakeldami upių lygį.

Neseniai kilusių didelių gaisrų nuniokotose teritorijose nesulaikomai plūsta vandens srautai, Kalifornija, JAV

Los Andželo Ramiojo vandenyno Palisades rajone iki 25 mm per valandą kritulių kiekis užtvindė kelius. Gyventojams buvo rekomenduota evakuotis.

Ramiojo vandenyno pakrantės greitkelyje, esančiame tarp Santa Monikos ir Malibu, nuslinko žemės nuošliaužos. Malibu mieste nuolaužų srautas į vandenyną nubloškė ugniagesių tarnybos automobilį su jame buvusiu darbuotoju. Laimei, gelbėtojui pavyko išlipti iš transporto priemonės ir jis su nedideliais sužalojimais pateko į saugią vietą.

Dėl liūčių visoje valstijoje kilo potvyniai. Šiaurės Kalifornijoje teko uždaryti daug kelių. Siera Nevados kalnuose dėl gausaus snygio ir sudėtingų sąlygų Donnerio perėjoje laikinai buvo uždarytas 80-asis greitkelis.

Vasario 15-16 d. pietrytinėje Jungtinių Valstijų dalyje siautė galinga audra, nuo kurios nukentėjo daugiau kaip 128 mln. žmonių visame regione. Paveiktos Kentukio, Tenesio, Indianos, Džordžijos, Alabamos, Vakarų Virdžinijos, Ohajo, Virdžinijos valstijos. Per nelaimę žuvo mažiausiai 10 žmonių.

Po liūčių visiškai užtvindytas rajonas, JAV

Daugiausia žalos padaryta Kentukyje, kur kai kur iškrito iki 178 mm kritulių. Upių lygis pasiekė istorinį lygį, buvo užtvindyti ištisi rajonai ir daugiau kaip 300 kelių.

Dėl besitęsiančio lietaus taip pat susidarė purvo nuošliaužų ir akmenų griūčių. Dideli rieduliai užgriuvo tarpvalstybinį greitkelį I-69.

Tenesyje galingas vandens srautas sugriovė dalį Obajono upės užtvankos, sukeldamas staigų potvynį ir privertęs skubiai evakuoti Rivso miesto bei aplinkinių rajonų gyventojus.

Daugiau kaip 330 000 vartotojų 5 valstijose liko be elektros energijos.

Italija

Italija patyrė įvairių ekstremalių klimato reiškinių.

Etnos ugnikalnyje tęsiasi intensyvi sprogstamoji veikla. Lavos upės ilgis siekė beveik 3 km. Susidūrusi su sniegu, ji sukėlė stiprų garų išsiskyrimą, o tirpstantis vanduo šlaitais veržėsi į slėnį.

Šlaitu teka lavos upė, kuri tirpdo sniegą ir sukelia galingą garų išsiskyrimą, Etnos ugnikalnis, Italija

Nuo vasario 12 d. Katanijos Fontanarossa oro uostas kas kelias dienas buvo iš dalies uždaromas dėl pelenų sukelto sumažėjusio matomumo.

Nuo vasario 14 d. regione įvestas aukščiausias, raudonasis pavojaus aviacijai kodas. Nepaisant draudimo artintis prie lavos, tūkstančiai žmonių skubėjo prie išsiveržusios Etnos, norėdami užfiksuoti vaizdingų kadrų. Dėl to siauros gatvelės buvo užkimštos automobiliais, neleidžiančiais pravažiuoti gelbėjimo tarnyboms.

Vasario 15 d. Campi Flegrei superugnikalnio teritorijoje prasidėjo dar vienas žemės drebėjimų rojus. Iki vasario 19 d. užfiksuoti 647 požeminiai smūgiai.

Žemės drebėjimų rojus Campi Flegrei ugnikalnio regione, Italija

Vienas stipriausių 3,9 balo stiprumo seisminių įvykių išgąsdino Neapolio gyventojus, kurie aiškiai pajuto galingus smūgius. Pocuolio mieste, kuris yra pačioje superugnikalnio kalderoje, buvo uždarytos mokyklos. Šimtai žmonių bijojo grįžti į savo namus ir naktį praleido specialiai įrengtose vietose po atviru dangumi.

Vasario 13 d. Elbos saloje praūžusi audra pribloškė gyventojus savo stiprumu, kuris gerokai viršijo sinoptikų prognozes. Vos per kelias valandas kai kur iškrito daugiau nei 120 mm lietaus, dėl to kilo staigūs potvyniai. Kritiškiausia padėtis buvo Portoferraio savivaldybėje.

Staigus potvynis, prasidėjęs po kelias valandas trukusių liūčių, Elbos sala, Italija

Karburo apylinkėse išgelbėti vaikai ir mokytojai, kurie buvo užblokuoti mokyklos pastate, apsemtame metro gylio vandens. Dar 28 žmonės įstrigo užtvindytuose automobiliuose ir buvo evakuoti ugniagesių, narų ir gelbėtojų.

Kitą dieną Galliano del Capo savivaldybėje, Lečės provincijoje, ir Ačirealės mieste, Katanijos provincijoje staiga prasidėjo smarki kruša. Ji buvo tokia gausi, kad keliai virto ledo upėmis.

Gausus krušos sluoksnis miesto gatvėse, Lečės provincija, Italija

Graikija

Žemės drebėjimai Santorino salos apylinkėse nenurimsta. Praėjusią savaitę dėl besitęsiančio seisminio rojaus dar trijose Graikijos salose Egėjo jūroje buvo paskelbta nepaprastoji situacija:

• vasario 6 d. – Santorino sala
• vasario 12 d. – Amorgos sala
• vasario 13 d. – Anafi sala
• vasario 14 d. - Ios sala

Žemės drebėjimų rojus Egėjo jūroje, Graikija

O vasario 18 d. tarp Santorino ir Amorgos salų buvo užfiksuoti du stiprūs smūgiai, kurių magnitudė buvo 5,1.

Vasario 13-14 d. Jonijos jūroje esančią Kefalonijos salą užklupo neregėtos liūtys. Liūtys buvo tokios smarkios, kad per kelias minutes viskas buvo užlieta. Salos lyguma virto didžiuliu ežeru. Per dvi dienas bendras kritulių kiekis siekė 150 mm ir viršijo pusantro mėnesio normą (vidutinė vasario mėnesio norma yra 100 mm).

Gyventojams reikėjo valčių, kad galėtų grįžti namo. Šeimos su vaikais, įstrigę vandens spąstuose automobiliuose, laukė skubios gelbėtojų pagalbos. Kai kuriuos kelius užblokavo nuošliaužos. Potvynis sugadino šildymo įrenginius, esančius daugiausia namų rūsiuose, todėl šaltuoju metų laiku žmonės liko be šildymo.

Vandens lygis gyvenamajame name ir gatvėje potvynio metu, Kefalonijos sala, Graikija

Kefalonijos gyventojas, gyvenantis čia daugiau kaip 40 metų, prisipažino, kad jis niekada nėra matęs tokio potvynio saloje, o vanduo niekada nebuvo pakilęs taip aukštai - iki pusantro metro. Žmonių neviltis vis didėja, nes, pasak ekspertų, vanduo gali „stovėti“ dar apie du mėnesius.

Rusija

Vasario 15 d. rytą kai kurie Rusijos Altajaus respublikos gyventojai atsibudo, kai pradėjo drebėti sienos, lovos ir šviestuvai. Priežastis buvo 6,4 balo stiprumo žemės drebėjimas, kuris, remiantis Rusijos mokslų akademijos Vieningosios geofizinės tarnybos Altajaus- Sajano filialo duomenimis, įvyko 8.48 val. (LT) 28 km nuo Koš-Agačo kaimo.

Keturiuose kaimuose sutriko vandens tiekimas, net teko organizuoti vandens pristatymą. Buvo trumpalaikių elektros energijos tiekimo sutrikimų. Buvo atšaukti masiniai renginiai ir pamokos mokyklose.

Žemės drebėjimas buvo juntamas įvairiose Sibiro regiono dalyse: Tyvos, Chakasijos, Altajaus respublikose, Altajaus ir Krasnojarsko kraštuose, Novosibirsko ir Kemerovo srityse.

Pavyzdžiui, Barnaulo mieste drebėjimas buvo juntamas net žemesniuose pastatų aukštuose.

Rusijos kaimyninėse šalyse - Kazachstane, Mongolijoje ir Kinijoje - taip pat užfiksuoti šio seisminio įvykio atgarsiai.

Vasario 18 d. 13.05 val. 13 min. (LT) įvyko dar vienas ne toks stiprus 3,0 balo stiprumo žemės drebėjimas Koš-Agačo regione, 4,3 km nuo Beltiro kaimo.

Giluminiai žemės drebėjimai

Nuo 2025 m. sausio 1 d. iki vasario 19 d. užregistruoti mažiausiai 123 didesnio nei 4,0 balo stiprumo žemės drebėjimai Italijoje, Japonijoje, Rusijoje, Filipinuose, Indonezijoje, Fidžyje ir kituose regionuose.

Giluminiai žemės drebėjimai nėra pats tipiškiausias seisminio aktyvumo reiškinys ir toli gražu nėra tiriami tradicinio mokslo, nes jie vyksta gylyje, kur mantijos medžiaga yra plastiška ir paprasčiausiai nėra nieko, kas galėtų lūžti, kaip įprasto žemės drebėjimo atveju.

Taigi, kodėl šie reiškiniai susidaro ir kodėl jie tokie pavojingi būtent dabar?

Magmos temperatūra milijardus metų išliko stabili. Tačiau dabar dėl kosminės įtakos Žemės branduolys gauna papildomos energijos, kuri virsta šiluma ir įkaitina mantiją. Padėtį dar labiau pablogina tai, kad vandenynas nebeatvėsina mantijos. O energija neišeina iš mantijos, kaip turėtų išeiti, bet kaupiasi joje. Dėl to magma tampa dar karštesnė ir skystesnė ir veikiama išcentrinių jėgų kyla į paviršių. Kildama ji susiduria su šaltesniais srautais, o jų susidūrimas sukelia kavitacinius sprogimus. Savo galia jie prilygsta milijonams branduolinių bombų. Pastaruoju metu tokių sprogimų skaičius auga geometrine progresija.

Giluminių žemės drebėjimų skaičiaus augimo dinamika nuo 1979 m.

Didėja ne tik giluminių žemės drebėjimų dažnumas, bet ir jų stiprumas.

Dėl to didėja Žemės plutos apkrova, o tai lemia žemės drebėjimų skaičiaus ir stiprumo didėjimą.

Ypač didelį nerimą kelia tai, kad šie procesai pasižymi savęs stiprinimo savybe - kiekvienas kitas įvykis sudaro sąlygas atsirasti naujiems, spartindamas bendrą sistemos destabilizaciją.

Prie tokių kardinalių planetos geofizinių procesų pokyčių žmonija negali tiesiog prisitaikyti ir gyventi toliau. Susiduriame su giluminiais visos klimato sistemos pokyčiais, todėl požiūris turi būti tinkamas, nes nuo to priklauso mūsų ateitis.

Šio straipsnio vaizdo įrašo versiją rasite čia: