2025 m. kovo 12-18 d. planetoje įvykusių klimato nelaimių apžvalga

Italijoje, Campi Flegrei superugnikalnio teritorijoje, įvyko stipriausias per visą stebėjimų istoriją žemės drebėjimas. JAV per 3 dienas pražūtinga audra sukėlė beveik 100 tornadų. O Brazilijoje nuo vėjo sugriuvo 200 metų senumo miesto simbolis.

Tačiau vienas dalykas, kurį stichijos sunaikina greičiau nei pastatus, kelius ir ištisus regionus, yra mūsų gebėjimas užjausti. 

Daugiau apie šį ir kitus 2025 m. kovo 12-18 d. savaitės klimato įvykius skaitykite toliau straipsnyje.

JAV

Kovo 14-16 d. per JAV praūžė mirtinas audros frontas, palikdamas chaosą ir sunaikinimą. Jis sukėlė tornadus, dulkių audras, smarkias liūtis, sniegą ir gaisrus, apimančius didžiules teritorijas nuo Kalifornijos iki Alabamos.

Per 3 dienas Vidurio Vakaruose ir Pietuose užregistruota 100 tornadų, dėl kurių ištisi rajonai virto griuvėsiais.

Didžiulis miškų gaisras naikina viską, kas pasitaiko jo kelyje, JAV 

Labiausiai nukentėjo Misūrio valstija - čia žuvo 12 žmonių, o Poplar Bluff mieste sugriauta daugiau kaip 500 namų.

Sent Luiso apygardoje galingas EF2 kategorijos tornadas per tankiai apgyvendintas vietoves nusidriekė beveik 50 km. Daugiau nei kilometro pločio viesulas dažnai keitė kryptį ir sugebėjo padaryti didelę žalą mažiausiai devynioms gyvenvietėms.

Alabamoje audra nusinešė dviejų žmonių gyvybes, didelė žala užfiksuota 52 apygardose.

Arkanzase radarai užfiksavo mažiausiai 10 tornadų, įskaitant du galingus EF4 kategorijos tornadus, kurie praūžė per vieną dieną, kovo 14d. Tai pirmas toks atvejis per 28 metus.

Kušmano ir Keivio miestus EF3 viesulas taip apgadino, kad kai kurių rajonų nebebuvo galima atpažinti.

Misisipėje mažą miestelį Tyler Town per vieną dieną du kartus nusiaubė tornadai.

Tornado paliktos griuvėsių žymės Tyler Town, Misisipės valstijoje, JAV

Dėl smarkaus lietaus valstijoje galiojo perspėjimai apie staigius potvynius. Prie viso chaoso prisidėjo ir 3,0 balo žemės drebėjimas, kuris tuo pat metu įvyko Misisipės centrinėje dalyje.

Uraganiniai vėjai taip pat sukėlė didelius gaisrus Oklahomos, Teksaso ir Kanzaso valstijose. Keliuose miestuose buvo paskelbta skubi evakuacija.

Kovo 15 d. Oklahomoje 44 apygardose buvo pranešta apie 130 aktyvių gaisrų. Ugnis sunaikino daugiau kaip 400 namų, žuvo mažiausiai keturi žmonės ir daugiau kaip 140 buvo sužeista.

Vėjai, kurių greitis siekė 136 km/h, sukėlė stiprias dulkių audras Teksaso ir Kanzaso valstijose. Sumažėjo matomumas, todėl keliai virto mirtinais spąstais. Netoli Lubboko ir Amariljo miestų įvyko daugiau kaip 30 avarijų, kuriose žuvo keturi žmonės. Kanzase audra sukėlė didžiulę avariją 70-ajame greitkelyje, per kurią žuvo aštuoni žmonės ir dar 46 buvo sužeisti.

Dėl smarkios dulkių audros susidūrė dešimtys transporto priemonių, Teksasas, JAV

Ši audra buvo destruktyviausia JAV pastaraisiais metais. Meteorologai tai pavadino „didelio intensyvumo ekstremaliu orų reiškiniu“. Nors tornadų protrūkių pasitaiko kovo ir balandžio mėnesiais, šį kartą galingi meteorologiniai reiškiniai sutapo, todėl buvo ypač pavojingi ir sukėlė didžiulius nuostolius bei nusinešė mažiausiai 42 žmonių gyvybes.

Peru

Smarkios liūtys Peru sukėlė potvynius, purvo srautus ir nuošliaužas.

Kovo 12 d. Aymaraes provincijoje, Apurimac regione, purvo srautas užliejo daugiau kaip 100 m svarbios tarpjūrio magistralės, jungiančios Peru su Brazilija.

Kelias transporto priemones, sustojusias pralaukti pavojingos liūties, nuo kelio nušlavė galinga purvo nuošliauža.

Galingas purvo srautas nuplauna žmones ir transporto priemones nuo kelio, Apurimako regionas, Aymaraes provincija, Peru

Gelbėtojai bandė ištraukti žmones iš skysto purvo srauto. Mažiausiai trys žmonės žuvo, devyni dingo be žinios.

Tą pačią dieną didžiausio Puno regiono miesto Juliakos gatvės virto upėmis. Policija gelbėjo vandenyje įstrigusius žmones.

Kovo 15 d. centrinio Pasko-Huanuko greitkelio Pasko-Huanuko atkarpoje nuošliauža užpylė kelią rieduliais ir purvu. Šimtai automobilių įstrigo, o keleiviai buvo priversti pavojingą ruožą kirsti pėsčiomis.

Ispanija

Kovo 13 d. popietę Torrendo mieste, Orihuelos rajone, staigi, bet galinga audra su stipriais vėjo gūsiais ir tornadas paliko miesto centre daugybę griuvėsių: išvartė medžius, elektros perdavimo linijas, tvoras, nuplėšti stogo atbrailas taip pat sugriovė dalį pastato.

Stipriausias audros vėjas išvarto baldus kieme, Torrendo, Ispanija

Liudininkai teigia, kad audra siautėjo ne ilgiau kaip dešimt sekundžių, tačiau jos pakako, kad gatvėse kiltų chaosas. Gyventojai stebuklu laiko tai, kad nebuvo aukų.

Brazilija

Kovo 12 d. Brazilijos gyventojai vėl atsidūrė gamtos stichijos gniaužtuose.

San Paulo mieste smarkios liūtys užtvindė gatves, kai kuriose vietovėse iškrito kruša, o vėjas išvertė daugiau kaip 340 medžių. Tarp jų buvo ir istorinis miesto simbolis - 200 metų senumo 30 metrų aukščio medis.

Didžiausias meteorologijos stočių užfiksuotas vėjo greitis buvo 62,9 km/h, tačiau įvertinę griuvėsių mastą ekspertai padarė išvadą, kad centrinėje miesto dalyje vėjo gūsiai viršijo 100 km/h.

O lokalus žalos pobūdis leidžia manyti, kad tai buvo mikroburstas.

Dėl vėjo buvo užblokuotas eismas 63 keliuose, o 173 700 namų ūkių liko be elektros energijos.

Dėl ant taksi automobilio užvirtusio medžio buvo sužeisti keleiviai, vairuotojas, deja, žuvo.

Stipraus vėjo nuverstas medis apgadino automobilį, Brazilija

Rio de Žaneire, antrame pagal dydį Brazilijos mieste, audra paralyžiavo eismą.

Santos Dumont oro uoste vėlavo skrydžiai, iš dalies sutriko metro ir vienos didžiausių miesto ligoninių „Sousa Aguiar“ darbas.

Cidade Nova rajone didžiulį nuostolį patyrė 21 metus toje pačioje vietoje veikęs cirkas - vėjas nupūtė jo metalinę konstrukciją.

Italija

Kovo 14 d. Italijos Toskanos ir Emilijos-Romanijos regionus po liūčių užklupo dideli potvyniai. Turizmo kurortai tiesiog skendo vandenyje.

Užtvindytos miesto gatvės, Toskanos regionas, Italija

Mugello mieste, Toskanos regione, iškrito iki 110 mm kritulių per mažiau nei 12 valandų, vidutinė kovo mėnesio norma - 74 mm.

Florencijoje vos per kelias valandas iškrito mėnesio kritulių norma. Keliuose miestuose - Florencijoje, Pizoje, Prate ir Pistojoje - paskelbtas raudonasis pavojaus lygis.

Buvo uždarytos švietimo ir viešosios įstaigos, įskaitant garsiąją Uffizi galeriją.

Nuošliaužos atkirto kelis mažus miestelius. Išsiliejusios upės plovė automobilius.

Emilijos-Romanijos mieste Bolonijos valdžia dėl rekordinių potvynių evakavo pirmųjų aukštų gyventojus.

Feraros provincijoje buvo pastebėti mažiausiai 5 tornadai, krito iki 7 cm skersmens kruša.

Kovo 13 d. naktį, 01:25 LT. superugnikalnio Campi Flegrei rajone, 2,5 km gylyje įvyko stiprus 4,6 balo žemės drebėjimas. Jo epicentras buvo tarp Pocuolio miesto ir neapolietiškojo Bagnolo kvartalo. 

Nacionalinio geofizikos ir vulkanologijos instituto duomenimis, šis seisminis įvykis buvo stipriausias per pastaruosius 40 instrumentinių šio rajono stebėjimų metų.

Tą pačią naktį įvyko 44 seisminiai smūgiai, kurių stiprumas siekė iki 1,7 balo.

Žemės drebėjimas išgąsdino vietos gyventojus, kurie ir taip jau ilgą laiką patiria stresą, gyvendami netoli didžiausio Europoje superugnikalnio, rodančio aiškius suaktyvėjimo požymius.

Daugelis gyventojų nusprendė likusią nakties dalį praleisti lauke ir negrįžti į savo namus.

Pocuolyje dėl įgriuvusių lubų buvo sužeista moteris. Bagnoli mieste Neapolyje ugniagesiai padėjo išsigelbėti keliems žmonėms, kurie buvo įstrigę, nes buvo užblokuotos lauko durys. Apatinių pastato aukštų gyventojai patys išsigelbėjo pro langus.

M4,6 balo žemės drebėjimas sukėlė lubų griūtį, Pocuolis, Italija

Krintančios nuolaužos, tarp jų ir Šv.Anos bažnyčios varpinės dalys, išdaužė stovinčių automobilių langus.

Neapolio, Pocuolio ir Bakolio miestuose valdžios institucijos evakavo daugiau kaip 300 žmonių.

Per kitas dvi dienas, kovo 14 ir 15 d., įvyko dar keli 3,5 ir 3,9 balo stiprumo žemės drebėjimai, kurie dar labiau padidino nerimą regione.

Verta paminėti, kad kovo 13 d. M4,6 balo žemės drebėjimas įvyko esant sparčiai didėjančiam grunto pakilimo greičiui aplink Campi Flegrei superugnikalnį. Nuo 2025 m. vasario 17 d. iki kovo 16 d. jis padidėjo iki 30±5 mm per mėnesį, 3 kartus viršija ankstesnius 2024 m. duomenis (nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. vidutinis grunto pakilimo greitis buvo 10 mm per mėnesį).

Rumunija

Kovo 13 d. Rumuniją užklupo audros su perkūnija, smarkiu lietumi ir stipriu vėju. Sostinėje Bukarešte vėjas išvertė 61 medį, apgadino dešimtis automobilių. O Vrancea rajone dėl nuversto medžio žuvo žmogus.

Stiprus vėjas nuplėšia namo stogą, Sučavos apskritis, Rumunija

Sučavos apskrities Goura Humorului mieste audra nuplėšė gyvenamojo namo stogą, o Satu Mare apskrities Karei mieste stichija apvertė sunkvežimį.

Omu viršukalnėje, Bučedžių kalnų masyve, užfiksuotas 183,6 km/h vėjo gūsis.

Daugelyje šalies vietovių iškrito kruša, labai netipiškas šiam metų laikui reiškinys, kuri kelius pavertė čiuožykla. Brašovo mieste, Brašovo apskrityje, kruša nuniokojo augalus, išdaužė automobilių stiklus ir apgadino kėbulus.

Netikėta kruša apsunkino automobilių eismą, Rumunija

Klužo apskrityje žaibas trenkė į gyvenamąjį namą ir sukėlė gaisrą, o Maramurešo apskrityje dėl nuvirtusių medžių ir stulpų be elektros liko 13 gyvenviečių.

Baigdami šį straipsnį, savo gerbiamiems skaitytojams norėtume pasiūlyti temą apmąstymams.

Klimato katastrofų skaičius ir stiprumas vis didėja, todėl natūralu, kad daugėja nukentėjusiųjų ir žuvusiųjų.

Iš liudininkų, išgyvenusių rimtą kataklizmą, atsiliepimų žinome, kad daugeliu atvejų žmonės išgyvena ten, kur yra savitarpio pagalba, užuojauta ir parama. Vienam pasipriešinti stichijai praktiškai neįmanoma.

Pirmosiomis valandomis, o kartais ir dienomis gelbėjimo tarnybos tiesiog negali pasiekti tragedijos vietos. Tuomet vienintelė viltis yra tie, kurie yra šalia.

Tačiau tiesa ta, kad tragedija ne visada sukelia tinkamą reakciją.

Mūsų psichika veikia taip, kad jei žūsta vienas žmogus, jaučiame užuojautą. Tačiau kai kalbama apie tūkstančius ar milijonus aukų, tai tampa sausa statistika ir empatija nesuaktyvėja. Lieka tik baimė: „O kas, jei aš atsidursiu jų vietoje?“

Kuo daugiau nelaimių ir aukų matysime, tuo mažiau užuojautos ir noro padėti kils. Vietoj to augs egoizmas ir noras gelbėti tik saveMokslininkų teigimu, jei greitai nieko nebus daroma, klimato katastrofos taip sustiprės, kad nusineš daugybę žmonių gyvybių.

Bet ar norime gyventi pasaulyje, kuriame kiekvienas pats už save? Ir ar norime būti tokioje situacijoje, kai kiekvienas rizikuoja likti vienas prieš stichiją, apsuptas priešiškai nusiteikusių žmonių?

Tai dar viena svari priežastis veikti dabar, kad rastume išeitį iš klimato krizės.

Šio straipsnio vaizdo versiją galite peržiūrėti čia: