2024 m. lapkričio 13-19 d. klimato katastrofų planetoje apžvalga

Italija

Lapkričio 12-13 d. Italijos Siciliją, ypač Katanijos ir Mesinos didmiesčius, užklupo smarkios liūtys.

Dėl nuolatinių liūčių Katanijos mieste ir jo apylinkėse kilo potvyniai ir buvo padaryta žala infrastruktūrai. Čia šėlstančios vandens srovės užtvindė metro ir gyvenamuosius pastatus. Daugelis miesto mokyklų buvo uždarytos.

Katanijos provincijos Torre Archirafi pakrantėje potvynio banga į jūrą nunešė daugybę transporto priemonių. Kai kurios transporto priemonės buvo išmestos dešimtis metrų nuo paplūdimio ant uolų, o kitas užnešė purvu ir nuolaužomis.

Potvynio banga nubloškė automobilį nuo kranto ir jį apvertė, Katanijos provincija, Italija

Likatos mieste per kelias minutes iškrito 53 mm lietaus. Ypač sunku buvo tiems, kurie gyvena ir dirba pirmuosiuose pastatų aukštuose. Dėl gausaus lietaus buvo apsunkintas eismas.

Nuošliaužos buvo užfiksuotos ir Mascali bei Achireale miestuose. Jarre savivaldybėje vos per šešias valandas iškrito 400 mm lietaus, o tai yra beveik metų kritulių kiekis (vidutinė metinė norma yra 429,3 mm).

Dėl rekordinio kritulių kiekio užtvindytos gatvės Giarre komunoje, Katanijos provincijoje, Italijoje

O per 10 dienų iškrito 1000 litrų lietaus vienam kvadratiniam metrui, tai yra istorinė anomalija regione.

Filipinai

Supertaifūnas „Usagi”

Filipinai susiduria su precedento neturinčia stichinių nelaimių serija - mažiau nei per mėnesį šalį nusiaubė šeši taifūnai, iš kurių keturi smogė vos per 10 dienų! Dėl šių nelaimių žuvo mažiausiai 171 žmogus, nukentėjo 9 mln. žmonių ir buvo padaryta didelė žala šalies ekonomikai.

Lapkričio 14 d. supertaifūnas „Usagi“, Filipinuose dar žinomas kaip „Ophel“, pasiekė sausumą netoli Baggao savivaldybės Kagajano provincijoje. Didžiausias nuolatinis vėjas siekė 175, o gūsiai - 240 kilometrų per valandą. Buvo užtvindyti kaimai, nutrauktos elektros linijos, tūkstančiai gyventojų liko be namų.

Dėl nelaimės teko evakuoti 24 000 žmonių. Tuo metu daugelis gyventojų, nukentėjusių nuo ankstesnio taifūno „Toraji“, kuris privertė evakuotis daugiau kaip 80 000 žmonių, vis dar buvo prieglaudose. Kagajano provincijoje, Lusono regione, sugriuvo pagrindinis betoninis tiltas, jungiantis du miestus, o kiti buvo užtvindyti, todėl susisiekimas tapo neįmanomas. Gelbėtojai žmonėms evakuoti naudojo valtis.

Supertafūnas „Usagi“ sugriovė betoninį tiltą Kagajano provincijoje, Lusono regione, Filipinuose

Supertaifūnas „Man-Yi”

Lapkričio 16 d. vakare 21.40 val. vietos laiku dar vienas supertaifūnas smogė Filipinų Panganibano savivaldybei Katanduaneso provincijoje.

„Man-Yi“, kuris Filipinuose buvo pavadintas „Pepito”, atnešė didžiausią nuolatinį vėjo greitį iki 195 km/h, o gūsiai siekė iki 325 km/h. Vėjus lydėjo grėsmingas ūžesys, o pakrantes užliejo iki 7 metrų aukščio bangos. Daugiau kaip 750 000 žmonių rado prieglobstį bažnyčiose, prekybos centruose ir kitose laikinose prieglaudose. Provincija liko visiškai be elektros, o elektros tinklo atkūrimas, pasak vietos pareigūnų, gali užtrukti kelis mėnesius.

Supertaifūnas „Man-Yi“ privertė žmones palikti namus ir slėptis prieglaudose, Filipinai

Kitą dieną taifūnas smogė Dipakulao savivaldybei Auroros provincijoje, kur nuolatinis vėjo greitis siekė 185 kilometrus per valandą, o gūsiai - iki 305 kilometrų per valandą.

Ambaguio savivaldybėje, Nueva Biskajos provincijoje, dėl nuošliaužos žuvo septyni žmonės ir trys buvo sužeisti. Toliau ieškoma dar trijų žmonių.

Ilagano mieste, Isabelos provincijoje, buvo užlieta apie 500 namų, daugelis iš jų - iki pat stogo.

Camarines Norte provincijoje pagyvenęs vyras žuvo motociklu užvažiavęs ant nukritusios elektros linijos. Visoje šalyje sugriauta arba apgadinta apie 8 000 namų, daugiau kaip 100 miestų ir kaimų liko be elektros.

Filipinų civilinės aviacijos administracijos ir pakrančių apsaugos tarnybos duomenimis, dėl smarkios audros jūroje laikinai uždaryti mažiausiai 26 vietiniai ir 2 tarptautiniai oro uostai. Dėl smarkios audros jūroje buvo sustabdytas keltų tarp salų ir krovinių gabenimas. Tūkstančiai keleivių buvo įstrigę.

Dėl smarkios audros ir potvynių, kuriuos sukėlė supertaifūnas „Man-Yi“, Filipinuose buvo sustabdytas transporto susisiekimas

Filipinų žemės ūkio sektorius patyrė didžiulių nuostolių dėl daugybės pražūtingų stichinių nelaimių. Dėl didelės žalos ryžių laukams gali tekti padidinti ryžių, pagrindinio šalies maisto produkto, importą.

Izraelis

Lapkričio 19 d. Izraelį užklupo neregėtos liūtys. Zichron Ja'akovo mieste praūžė smarkiausia liūtis šalies istorijoje. Vos per keturias valandas čia iškrito neregėtas 196 mm kritulių kiekis - beveik 60 proc. metinio kritulių kiekio regione. Be to, 159 mm lietaus iškrito vos per 2,5 valandos. Pasak Izraelio meteorologijos tarnybos direktoriaus daktaro Amiro Givati, toks kritulių kiekis buvo naujas Izraelio rekordas.

Didžiulis kritulių kiekis užtvindė namus, Izraelis

Drenažo sistemos, nors ir buvo paruoštos kritulių kiekiui, nesugebėjo susidoroti su neįprastai dideliu vandens kiekiu, todėl daugelyje gyvenviečių kilo dideli potvyniai. Į pietus nuo Haifo miesto einantis pakrantės greitkelis buvo užblokuotas, todėl buvo labai apsunkintas susisiekimas regione.

Ispanija

Ispanijos gyventojus, vis dar bandančius atsigauti po spalio pabaigoje užklupusio pražūtingo potvynio, ištiko dar vienas vandens košmaras.

Siaubingos potvynio Ispanijoje pasekmės 

Lapkričio 13 d. pietinius ir rytinius šalies regionus užklupus smarkioms liūtims teko evakuoti tūkstančius žmonių.

Ypač nukentėjo Andalūzijos ir Katalonijos regionai, kuriuose Ispanijos meteorologijos agentūra (AEMET) paskelbė raudonąjį pavojaus lygį.

Susidūrusios su baisiomis ankstesnės nelaimės pasekmėmis, valdžios institucijos, siekdamos išvengti žmonių aukų, iš anksto uždarė visas švietimo įstaigas, apribojo ligoninių ir medicinos centrų darbą, nutraukė elektros energijos tiekimą, sustabdė viešojo transporto ir traukinių eismą.

Galinga liūtis užtvindė miesto gatves, Ispanija

Malagos mieste per kelias valandas iškrito apie 100 mm lietaus, o tai prilygsta beveik mėnesio kritulių kiekiui (vidutinė lapkričio mėnesio norma yra 100,5 mm). Tai sukėlė didžiausius potvynius regione per 35 metus.

Buvo nutrauktas susisiekimas geležinkeliu tarp Malagos, Madrido ir Barselonos, uždaryti kai kurie greitkeliai.

Marbeljos miesto pakrantę pasiekė trys vandens tornadai. Vienas iš jų pasiekė IF1 kategoriją ir nuplėšė degalinės stogą.

Alikantės provincijos Denijos mieste užfiksuoti iki 84 km/h vėjo gūsiai, o vietiniuose paplūdimiuose jūros bangos siekė 4 m aukštį.

Singapūras

Lapkričio 16 d. perspėjimai dėl potvynių buvo paskelbti 10 vietovių visame Singapūre.

Labiausiai nukentėjo šalies šiaurės vakarai, kur vos per 2 valandas iškrito 108,4 mm lietaus, o tai buvo didžiausias dienos rodiklis per 46 metus.

Singapūro nacionalinė vandens agentūra (PUB) pranešė, kad smarkios liūtys sukėlė staigų potvynį netoli „King Albert Park MRT“ stoties. Potvynio vanduo paveikė Bukit-Timah kelią.

Singapūro įvykis gali atrodyti nereikšmingas, palyginti su kitose šalyse pražūtingais taifūnais ir potvyniais.

Staigus potvynis Singapūre

Svarbu suprasti, kad Singapūras patenka tarp penkių šalių, turinčių mažiausią Pasaulio rizikos indekso balą, dėl savo palankios padėties ir infrastruktūros bei ekonomikos pasirengimo.

Rekordinis kritulių kiekis per beveik pusę amžiaus rodo, kad dėl stiprėjančių kataklizmų net ir anksčiau saugiais laikyti regionai tampa nesaugūs.

Atogrąžų audra „Sara”

Lapkričio 14-15 d. naktį atogrąžų audra „Sara“ nusiaubė Hondūro ir Nikaragvos pasienį. Ji nusinešė mažiausiai keturių žmonių gyvybes šiose dviejose šalyse.

Audra judėjo lėtai, sukeldama ilgalaikes liūtis ir plataus masto potvynius 15 iš 18 Hondūro departamentų. La Ceibos mieste per 24 valandas iškrito 556 mm kritulių, o lapkričio mėnesio vidurkis - 155 mm.

Atogrąžų audros „Sara“ sukelti dideli potvyniai, Hondūras

Sostinėje Tegucigalpoje išsiliejo Cholutekos upė, kurios lygis pakilo 4 metrais, todėl buvo uždaryti tiltai ir evakuoti šimtai žmonių.

Audra taip pat smarkiai smogė Hondūro Karibų regionui. Dėl to buvo sugriauti keliai, tiltai ir akvedukai, izoliuotos 209 bendruomenės. Visoje šalyje buvo apgadinta ir sugriauta daugiau kaip 7 500 namų. Liūtys užtvindė derlingas žemes, sutrikdydamos žemės ūkio ir pramonės sektorių veiklą.

Atogrąžų audra „Sara“ sugriovė tiltą, Hondūras

Be Hondūro ir Nikaragvos, atogrąžų audra „Sara“ taip pat paveikė Kosta Riką, Belizą ir Gvatemalą. Visoje Centrinėje Amerikoje daugiau kaip 120 000 žmonių liko be namų arba nukentėjo nuo staigių potvynių ir nuošliaužų.

Uraganų sezonas Atlanto vandenyne prasideda birželį ir baigiasi lapkritį. Įprastai uraganų aktyvumas šiuo metu nurimsta ir šį mėnesį susiformuoja ne daugiau kaip viena atogrąžų audra, kuri tik kartą per penkerius metus virsta dideliu 3 ar aukštesnės kategorijos uraganu, teigia NOAA Nacionaliniai aplinkos informacijos centrai. Tačiau šį lapkritį, remiantis AccuWeather uraganų sekimo programos duomenimis, vos per 20 dienų, vienu metu įvyko du pražūtingi įvykiai: lapkričio 14-18 d. - atogrąžų audra „Sara“, o lapkričio 4-11 d. - 3 kategorijos uraganas „Rafaelis“. Uraganų sezonas dar nesibaigė.

Vidutinis atogrąžų audrų skaičius Šiaurės Atlante pagal NOAA nacionalinių aplinkos informacijos centrų duomenis

Ne paslaptis, kad neįprastų kritulių, neregėtos galios ir netipiško tropinių audrų elgesio priežastis yra perkaitęs Pasaulinis vandenynas. 2023 m. jo paviršiaus temperatūra sumušė visus rekordus, o 2024 m. jau lenkia šiuos skaičius. Dar daugiau, per pastaruosius 30 metų vandenynų šilimas padidėjo 450 proc., todėl kyla rimtas susirūpinimas ir klausimai, kodėl taip vyksta.

Be to, tyrimai parodė, kad per pastaruosius 60 metų vidurinės vandenyno gelmės pradėjo šilti 15 kartų greičiau nei per pastaruosius 10 000 metų. Tam reikia milžiniško energijos kiekio. Tačiau iš kur ji atsiranda tokiuose gyliuose, nes saulės energija ten nepatenka?

Mokslininkai mano, kad šilumos šaltiniai gali būti vandenyno dugne esantys ugnikalniai, lūžiai ir hidroterminės versmės, kurių yra daugiau kaip 10 milijonų.

Kita problema tapo vandenynų tarša plastiku. Plastiko salų plotas jau dabar prilygsta Jungtinių Amerikos Valstijų ir Australijos plotui kartu sudėjus. Kai plastikas suyra, jis sutrikdo vandens šiluminį laidumą, todėl vandenynas praranda gebėjimą veiksmingai vėsinti planetą.

Kai kurie mokslininkai mano, kad jei padėtis vandenyne nesikeis, kataklizmai sunaikins visą gyvybę Žemėje. Planetai reikia gerai veikiančios vėsinimo sistemos. Dokumentiniame filme „Klimato krizė ir vandenynų tarša: pasauliniai iššūkiai ir sprendimai“, kurį COP16 konferencijoje pristatė TVJ “ALLATRA” savanoriai, išsamiai atskleidžiama ši problema ir pateikiamas praktinis jos sprendimas. Jis leis ne tik sumažinti klimato katastrofų dažnumą ir galią visoje planetoje, bet ir visiems be apribojimų tiekti švarų geriamąjį vandenį.

Straipsnio vaizdo įrašo versiją galima peržiūrėti čia: