Birželio 8 d. Austriją užklupo galinga audra su smarkiomis liūtimis. Ypač nukentėjo Štirijos žemėje esantis Deutschfeistritz miestelis. Regione iškrito daugiau kaip 100 mm kritulių, kurie upelius pavertė šėlstančiais vandens srautais. Miestelio gyventojai buvo paprašyti likti namuose, dėl pavojaus gyvybei.
Niokojančių potvynių padariniai, Štirija, Austrija
Ubelbacho upė išsiliejo iš krantų. Potvynis apgadino pastatus ir nuplovė automobilius. Žmonėms, kurių namai buvo atkirsti nuo išorinio pasaulio, gelbėti buvo pasitelkti sraigtasparniai.
Štirijos mieste Neudau teko evakuoti slaugos namus, nes jie buvo smarkiai užtvindyti.
Penkios nuošliaužos užgriuvo A9 greitkelį.
Kai kuriose vietose
purvo ir nuolaužų sluoksnis siekė iki 2 m aukščio,
todėl kelias laikinai buvo uždarytas.
Kai kuriuos nedidelius kelius taip pat užtvėrė nuvirtę medžiai.
Kelių tarnybos šalina purvą ir nuolaužas greitkelyje po nuošliaužos, Austrija
Ugniagesiai gelbėtojai ir transporto sektoriaus darbuotojai dirbo ištisą parą, naudodami 20 sunkvežimių ir 7 ekskavatorius, kad pašalintų žemės mases. Darbą apsunkino didžiulis potvynio vandens kiekis ir nestabilus gruntas, kuris toliau slinko šlaitais žemyn.
Birželio 9 d. skrydžio metu buvo smarkiai apgadintas iš Palma de Maljorkos į Vieną skridęs Austrian Airlines keleivinis lėktuvas.
Artėdamas prie Austrijos sostinės lėktuvas „Airbus A320” staiga atsitrenkė į perkūnijos frontą su kruša.
Pilotai buvo užklupti netikėtai, nes audra nebuvo matoma meteorologiniais radarais.
Didžiulė kruša išdaužė išorinį pilotų kabinos priekinį stiklą ir sudaužė orlaivio nosį.
Didžiulė krušos žala „Austrian Airlines” laineriui
Pilotai turėjo nusileisti Vienos oro uoste aklai, naudodamiesi tik prietaisais.
Nusileidus keleiviai ir įgula buvo šokiruoti, kaip smarkiai buvo apgadintas laineris.
Pasak „Austrian Airlines” atstovo spaudai, žala vertinama šimtais tūkstančių eurų.
Birželio 6 d. Turkijos sostinę Ankarą užklupo stipri audra su perkūnija. Smarkus vėjas nuplėšė gyvenamojo namo stogą, o nuolaužos apgadino netoliese esančius pastatus ir automobilius. Buvo sudaužytos autobusų stotelės. Dėl nutrauktų elektros linijų daug kur nutrūko elektros energijos tiekimas.
Vietos gyventojas aprašė audros metu patirtus išgyvenimus: „Tai buvo nepanašu į nieką, ką kada nors anksčiau buvome matę. Viskas buvo sunaikinta per minutę. Mūsų parduotuvių vitrinos dužo, o žmonės paniškai bėgo.”
Nuo stipraus vėjo gūsio nukrito didelis reklaminis stendas, kuris pražudė vieną žmogų ir sunkiai sužeidė kitą.
Ankaroje, Turkijoje, nuo stipraus vėjo gūsio nuvirto didžiulis reklaminis stendas
Žaibas trenkė į motociklą, o sužeistas vairuotojas buvo nuvežtas į ligoninę.
Per kitas dvi dienas, birželio 7-8 d., mieste iškrito 130 % mėnesio kritulių kiekio. Dėl liūčių kilo dideli potvyniai.
Buvo paralyžiuotas eismas, sustojo metro, o šimtai automobilių ir žmonių buvo užblokuoti vandens.
Potvynis paralyžiavo kelių eismą Ankaroje, Turkijoje
Birželio 8 d. Kaiserio provinciją užklupo staigi liūtis, kruša ir perkūnija. Vėjas nuvertė medžius ir nuplėšė Nuh Naci Yazgan universiteto stogą.
Graikinio riešuto dydžio kruša apgadino dešimtis automobilių. Vienam vietos gyventojui kruša praskėlė galvą.
Krušos padariniai Kaiserio provincijoje, Turkijoje
Birželio 10 d. saulėtus orus Ispanijos rytuose staiga pakeitė šaltos liūtys ir gūsingas vėjas.
Alikantės ir Valensijos provincijose iškrito didelė kruša. Mursijos provincijoje keliai virto šėlstančiomis srovėmis, ant kurių plūduriavo automobiliai ir šiukšliadėžės. Upės išsiliejo iš krantų, vanduo plūstelėjo per išdžiūvusius laukus, o paskui išsiliejo į greitkelius.
Galingi potvyniai siaubia Ispanijos gatves
Kalasparo mieste per valandą iškrito 67,8 mm kritulių, o tai yra daugiau nei 5 mėnesio kritulių normos (birželio mėnesio vidurkis yra 13,1 mm). Labai nukentėjo medžiai, pasėliai ir infrastruktūra.
Liūtys taip pat sukėlė potvynius daugelyje Ispanijos Maljorkos salos dalių.
Sostinės oro uostas, trečias pagal dydį Ispanijoje, buvo paralyžiuotas. Didžiausias per valandą iškritusių kritulių kiekis siekė 90 mm. Tai užfiksavo oro uoste esanti meteorologijos stotis. Buvo užtvindyti įėjimai į terminalo pastatą bei kilimo ir leidimosi takai. Liudininkai pasakojo, kad kilo chaosas, nes keleiviai bėgo gelbėdamiesi nuo lietaus, pliaupiančio pro oro uosto stogą ir langus.
Naktį iš birželio 8 d. į 9 d. smarkios audros sukėlė potvynius, purvo nuošliaužas ir nuošliaužas pietų Prancūzijoje. Météo France duomenimis, Ger departamente, esančiame Oksitanijos regione, vos per penkias valandas, nuo 21:00 iki 02:00, iškrito daugiau kaip 100 mm lietaus.
Kai kuriose vietovėse buvo uždaryti keliai, teko evakuoti žmones. Gelizo upės vandens lygis pasiekė 3,35 m aukštį, tai daugiau nei per paskutinį didelį potvynį 1981 m.
Dėl audros visiškai užlieta gyvūnų prieglauda Brakso komunoje Lo ir Garonos departamente. Šunys buvo išgelbėti ir nugabenti į saugią vietą.
Per audrą užtvindyta gyvūnų prieglauda, Lo ir Garonos departamentas, Prancūzija
Pantanalį toliau niokoja gaisrai - didžiausia pasaulyje atogrąžų pelkė Brazilijoje. Regioną gaubia tankus dūmų sluoksnis.
Gaisrų sezonas Pantanalyje paprastai trunka liepos-rugpjūčio mėnesiais.
Šiais metais jis
prasidėjo neįprastai anksti dėl karščio ir kritulių trūkumo.
Natūralus gaisras Pantanalio pelkėje, Brazilijoje
Vietos meteorologų teigimu, Korumbos mieste nelijo daugiau kaip 50 dienų iš eilės.
Paragvajaus upė, pagrindinė regiono vandens arterija, patiria istorinę sausrą. Vandens lygis Ladario miesto teritorijoje nukrito 2,47 m žemiau vidutinio lygio. Pripažįstama, kad padėtis Paragvajaus upės baseine yra kritinė.
Mato Grosso do Sul ir Mato Grosso valstijose gaisrų skaičius per pirmuosius šešis 2024 m. mėnesius padidėjo 1 025 proc. palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Gaisrų skaičius pagal metus nuo 2010 iki 2024 m., Mato Grosso do Sul ir Mato Grosso valstijos, Brazilija
2024 m. gaisrai buvo antri pagal intensyvumą per pastaruosius 15 metų.
Birželio 8 d. prasidėjusios smarkios liūtys sukėlė potvynius ir nuošliaužas šiaurės Vietname ir sukėlė siaubingų padarinių. Tarp labiausiai nukentėjusių regionų yra Kuang Nino, Ha Džiangas, Kaobango provincijos ir Haifongo miestas.
Didelio masto potvyniai Vietname
Nelaimių prevencijos komiteto duomenimis, birželio 11 d. žuvo 4 žmonės ir 1 dingo be žinios.
Ha Džiango provincijos vandens išteklių departamentas pranešė, kad birželio 9-10 d. liūtys buvo neįtikėtinai intensyvios. Iš viso per 14 valandų įvairiose provincijos dalyse, tokiose kaip Truong Son, iškrito 320 mm lietaus.
Potvyniai užliejo daugiau kaip 2 000 namų. Užlieta daugiau kaip 2 400 hektarų ryžių laukų ir žemės ūkio paskirties žemės. Nukentėjo daug gyvulininkystės ūkių, todėl žuvo šimtai gyvulių ir naminių paukščių.
Smarkios liūtys užtvindė namus ir gatves įvairiose Vietnamo provincijose
Kaobango provincijoje lietus ir purvo srautai užtvindė namus, sugadino drėkinimo įrenginius ir daugelį švietimo įstaigų.
Laokajaus provincijoje nuošliauža užblokavo eismą 4D nacionaliniame greitkelyje. Ha Džango provincijoje apie 400 užsienio turistų dėl stichijos kalnuotame Dong Vano rajone kelioms valandoms buvo įstrigę.
Kelių Rusijos regionų gyventojai buvo sukrėsti pirmą kartą gyvenime savo akimis pamatę tornadą.
Netipiniai tornadai įvairiuose Rusijos regionuose
Birželio 6 d. per Sverdlovsko sritį praūžė du tornadai. Šį pavojingą reiškinį stebėjo Žemutinio Tagilo ir Žemutinio Sergi gyventojai.
Birželio 7 d. per Tiumenės srities Berdiužės kaimą praūžė tornadas, kuris nuplėšė stogus ir išardė tvoras. Gatvėmis skraidė gofruotas plienas ir stulpai, pavertę kaimą nelaimių zona.
Atkreipkite dėmesį, kad
tokio sūkurio atsiradimas yra unikalus reiškinys Tiumenės srityje.
Tornado padariniai, Berdiužės kaimas, Tiumenės sritis
Birželio 8 d. virš Lembolovo ežero Leningrado srityje buvo pastebėtas vandens tornadas. Šioms platumoms neįprastas gamtos reiškinys buvo aiškiai matomas iš Vaskelovo kaimo.
Tą pačią dieną didelis tornadas nusiaubė Agapovkos rajoną Čeliabinsko srityje, Abzelilovskio rajoną Baškirijoje ir kaimą netoli Magnitogorsko.
Agapovkos rajono Černigovskio kaimo gyventojas sakė: „Tai buvo baisu, žinoma, vėjas buvo baisus, kruša. Lijo kaip iš kibiro. Manėme, kad vėjas išdaužys langus. Manėme, kad nuplėš šiltnamio polikarbonatą, po kiemą skraidė vazonai.”
Viesulas niokojo viską, kas pasitaikydavo jo kelyje: buvo apgadinti gyvenamųjų namų stogai, degalinė, automobiliai ir elektros perdavimo bokštai. Dešimt gyvenviečių liko be elektros. Tornadas nuo kelio nubloškė ir kelis kartus apvertė sunkvežimį, tačiau vairuotojas per stebuklą liko gyvas.
Uralo hidrometeorologijos centro komentaras, kad toks reiškinys šiame regione yra pernelyg retas ir neištirtas.
Birželio 8 d. stiprus vėjas, žaibai ir kruša nuniokojo Kartago miestą ir aplinkines Kosta Rikos vietoves.
Miesto centre
per mažiau nei dvi valandas iškrito 95 mm kritulių
(birželio mėnesio vidurkis - 149,1 mm).
Užtvindytos Kosta Rikos Kartago miesto gatvės
Dėl liūčių kilo dideli potvyniai. Buvo užlieta daugiau kaip 50 namų. Nukentėjo ir Makso Peraltos ligoninė, vanduo užliejo net ligoninės palatas. Kai kur skendo automobiliai. Taip pat įvyko kelios nuošliaužos. Dėl stipraus vėjo virto medžiai, buvo pažeistos elektros linijos ir nuplėštas Fello Meza stadiono stogas.
Nacionalinio meteorologijos instituto (IMN) ekspertai teigė, kad tai nebuvo viesulas, tornadas ar uraganas. Tai buvo tai, ką jie vadina „žemyn besileidžiantis mikroburstas”.
Šį reiškinį galima paaiškinti asociatyviu pavyzdžiu.
Tai panašu kaip pilti iš dangaus didžiulį kibirą vandens maždaug 5 kilometrų spinduliu.
Šis vanduo, atsitrenkęs į žemę, sukelia horizontalius vėjo gūsius,
kuris gali pasiekti iki 130 kilometrų per valandą greitį. Šis reiškinys gali trukti nuo 5 iki 30 minučių ir apimti 5-10 kilometrų spindulio teritoriją.
Stipriausių vėjo gūsių susidarymo schema „žemyn besileidžiančiame mikroburste”
Dar visai neseniai mikroburstai buvo itin reti. Pastaraisiais metais jų pasitaiko nerimą keliančiu dažnumu ir jie daro didžiulę žalą. Be to, šių reiškinių neįmanoma numatyti, todėl jie tampa dar pavojingesni.
Kasmet pasitaiko vis daugiau gamtinių anomalijų, kurios anksčiau buvo retos arba visai nepastebėtos. Kai kurie iš šių reiškinių yra tokie nauji, kad beveik netyrinėti.
Akivaizdu, kad norint skubiai išspręsti klimato problemas, reikia integruoto požiūrio. Būtina sukurti vieningą mokslinį centrą, kuriame dalyvautų geriausi pasaulio mokslininkai.
Taigi, kol dar nevėlu, turime visiems papasakoti apie klimato problemą ir paraginti viso pasaulio mokslininkus susivienyti. Daugiau apie tai galite sužinoti Tarptautiniame forume „Pasaulinė krizė. Atsakomybė”.
Šio straipsnio vaizdo versiją galite peržiūrėti čia:
Palikite komentarą